Kamerūno Caritas direktorius: tai jau karas
Labai neramios žinios ateina iš Kamerūno: dar viena Afrikos šalis klimpsta į pilietinio karo liūną, kuriame gali prarasti viską ir nelaimėti nieko. Ketvirtadalis Kamerūno gyventojų yra katalikai, pasklidę visoje šalyje. Jų ganytojų, Kamerūno katalikų vyskupų kvietimai susitvardymui dažnėja, jų tonas vis desperatiškesnis, nes situacija iš tiesų labai rimta.
Kolonijininio amžiaus palikimas
Galima priminti, kad konflikto centre yra separatistinio judėjimo susidūrimas su centrine valdžia Kamerūne. Separatistai kalba angliškai ir kaltina centrinę valdžią bei šalies daugumą norint primesti prancūzų kalbą, tokiu būdu ištrinant ir jų tapatybę. Konflikto turinys akivaizdžiai susijęs su kolonijinės sistemos pabaiga. Anglakalbiai kamerūniečiai britų valdymo laikais priklausė Nigerijai, tačiau jautėsi diskriminuojami didesnių genčių. Jiems nebuvo leista sukurti savo atskiros valstybės, manant, jog ši nebus pajėgi išsilaikyti, tačiau buvo pasiūlyta prisijungti prie Kamerūno, buvusios prancūzų kolonijos. Tačiau ir čia jų viltys nebuvo išpildytos: jie buvo mažuma tarp prancūziškai kalbančiųjų, o federacinis valdymo modelis Kamerūne taip ir nebuvo įgyvendintas. Tokiu būdu buvo užprogramuota ilgalaikė įtampa. Reikia pridurti, kad Kamerūną jau tris dešimtmečius valdo prezidento Paulo Biya režimas.
Dabartinis konfliktas pradėjo buvo įsiruseno, kai 2016 metais buvo šiurkščia jėga numalšinti socialiniai protestai dėl švietimo ir teisėsaugos reikalų anglakalbėje dalyje. Netrukus iš pasalų buvo pasikėsinta į policininkų ir tvarką palaikančių karių gyvybes, o šie vėliau atsakė nukaudami keliolika civilių manifestantų. Socialinis konfliktas greitai tapo separatistiniu, paskelbiant anglakalbių provincijų atsiskyrimą nuo Kamerūno, iš vienos pusės, malšinant separatistinį judėjimą jėgą, iš kitos pusės.
Tarp neutralumo ir pareigos neužmerkti akių
Šioje situacijoje katalikų ganytojai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Nors yra tiek pagundos, tiek spaudimo stoti į vieną ar į kitą pusę, Kamerūno vyskupų konferencija paprašė savo narių ir savo kunigų išlaikyti neutralumą, nes tik šis kelias užtikrins ilgalaikį pasitikėjimą Bažnyčia ir jos kompetenciją tarpininkauti tarp susipriešinusių pusių. Tačiau neutralumas nepanaikina pareigos įvardinti ir pasmerkti neteisingumą, neužsimerkti prieš nusikaltimus. O tai nėra paprasta, greičiau slidu ir pavojinga: kritikuojant kariuomenės piktnaudžiavimus, vyskupai rizikuoja tapti separatistų „teroristų“ draugais. O jei kritikuoja jėgos panaudojimą iš separatistų pusės, atsiduria tarp „tirono prezidento“ draugų.
Gegužės 4 dieną buvo apšaudyta Kamerūno pietvakariuose esančio Doualo miesto arkivyskupijos kompleksas, sudarytas iš katedros, parapijinių namų ir arkivyskupo Samuelio Kledos, Kamerūno vyskupų konferencijos pirmininko, rezidencijos. Policija atsakingųjų nerado, tačiau labai tikėtina, kad kažkam nepatiko arkivyskupo kritika dėl jėgos panaudojimo, tiek kariuomenės, tiek sukilėlių.
Gegužės 11-ąją Kamerūno vyskupai pradėjo maldos noveną už taiką, kurią vainikuoja Sekminių iškilmė, beje, šiais metais sutampanti su nacionaline vienybės švente. Melstis už taiką nereiškia nuleisti rankas, pasiduoti pasyvumui, tačiau atsiminti, kad taika prasideda žmonių širdyse, drąsus ryžtas stoti už taiką ir susitaikymą yra susijęs su širdžių ir sąžinių atsivertimu. Svarbu užkirsti kelią dar didesniam radikalizavimuisi, kuris nebetiki ir atmeta bet kokį dialogą. Gegužės 16 dieną Kamerūno katalikų vyskupai paskelbė dar vieną viešą kreipimąsi – šauksmą dėl daugėjančių sunkių nusikaltimų, žmonių dingimų, savivalės, žudynių, smurto prieš moteris ir vaikus.
"Tai jau karas"
„Blogai tampa dar blogiau. Galima sakyti, kad tai jau karas“, - žinių agentūrai SIR komentavo Kamerūno Caritas direktorius Kisito Balla Onana. Jo vadovaujama organizacija yra vienintelė, kuri kai kuriuose gyvenvietėse parūpina vandens ir maisto.
Žuvusių yra abiejose pusėse, pabėgėlių skaičius, manoma, pasiekė jau 160 000, daug kitų pasislėpė pas giminaičius, neretai glaudžiasi parapijose, vardijo Caritas vadovas. Uždaryta daug mokyklų. Keliai pasidarė pavojingi, juose įvairios grupės įrengė postus, stringa ir humanitarinė pagalba. (RK/SIR/Vatican News)
