Paieška

Po lyderių susitikimo pažadėta suvienodinti ir laiką Po lyderių susitikimo pažadėta suvienodinti ir laiką 

Ekumeninė delegacija aplankė Šiaurės Korėją. Seulo arkivyskupas dar laukia

Norima išnaudoti visus kelius užmegzti ryšius ir nors mažu žingsneliu priartinti taikaus Korėjos pusiasalio tikrovę.

Romanas Kazakevičius - Vatikanas

Pasaulinė Bažnyčių Taryba pranešė, kad jos šešių asmenų delegacija, vadovaujama generalinio sekretoriaus pastoriaus Olavo Fykse Tveito, gegužės 3 – 7 dienomis aplankė Šiaurės Korėjos sostinę Pchenjaną.

Šiaurės Korėja, itin uždara ir totalitariniu kumščiu valdoma šalis, liūdnai pirmauja religijos laisvės suvaržymo srityje. Spėjama, kad tūkstančiai religingumo ženklus parodžiusių žmonių buvo represuoti ir savo dienas leidžia priverstinio darbo stovyklose. Kita vertus, krikščionybės istorija rodo, kad krikščionių bendruomenės sugebėdavo išgyventi ir nepalankiausiose situacijose. Pasaulinės Bažnyčių Tarybos delegacija vyko Šiaurės Korėjos „krikščionių federacijos“, nedidelės ir valdžios pilnai kontroliuojamos organizacijos kvietimu.  Tačiau dabartiniame kontekste norima išnaudoti visus kelius užmegzti ryšius ir nors mažu žingsneliu priartinti taikaus Korėjos pusiasalio tikrovę.

Pastarajai svajonei, galima prisiminti, naują kvėpavimą davė balandžio 27 dienos Pietų ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimas, po jo paskelbta deklaracija apie taikymosi ir nusiginklavimo procesą, paminint ir bendravimą „pilietinės visuomenės“ lygiu. Į šį apibrėžimą galėtų patekti ir religinės organizacijos, ypač humanitarinės.

Viltis dėl korėjiečių susitaikymo remia ir Seulo arkivyskupas kardinolas Andeurea Yeom Su-jeong, kuris taip pat paskirtas Pchenjano apaštaliniu administratoriumi. Vis tik „Asianews“ agentūros paskelbtame interviu jis primena, kad, ankstesniems dviem žlugus, tai jau trečias toks susitikimas. Be to, šis susitikimas, nors neabejotinai labai svarbus, yra tik pirmas ir mažas žingsnis sprendžiant tuos dalykus, kurie išvardinti bendroje deklaracijoje.

Jis taip pat priminė, kad kol kas jam nebuvo suteikta galimybė įžengti Pchenjaną. Neseniai buvo minimas Pchenjano vyskupijos įsteigimo 90-etis. Po karo režimas tiesiog nušlavė nuo žemės paviršiaus katalikų bendruomenę, daugybei tikinčiųjų, kunigų ir vienuolių tapus kankiniais. Pasak kardinolo, Pietų Korėjos katalikai neturi to pamiršti. Tam tikra prasme, jie yra šių kankinių skolininkai. Ir jis viliasi, sakė Seulo arkivyskupas, kad Šventosios Dvasios ugnis dar dega Šiaurės Korėjoje ir meldžiasi, jog ten esantiems tikintiesiems kuo greičiau atsirastų galimybė praktikuoti savo tikėjimą be persekiojimų, įsilieti į normalų sakramentinio ir bažnytinio gyvenimo ritmą.

2018 gegužės 12, 12:04