Paieška

Arkivyskupas Ivan Jurkovič Arkivyskupas Ivan Jurkovič 

Šventojo Sosto diplomatas: branduoliniai ginklai kuria „saugumo“ iliuziją

Ginklavimosi varžybos, branduolinių arsenalų išlaikymas ir vystymas, infrastruktūros kaštai atima tuos resursus, kurie galėtų būti skirti kitur.

Romanas Kazakevičius - Vatikanas

Arkivyskupas Ivan Jurkovič, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje, pasisakė dvejose diskusijose: apie branduolinius ginklus ir apie vystymąsi.

2020 metais bus sušaukta Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties peržiūros konferencija, kuriai ruošiamasi jau dabar. Balandžio 23 dienos paruošiamojo komiteto susitikime Šventojo Sosto diplomatas dar kartą pabrėžė branduolinės ginkluotės keliamus prieštaravimus.

Dabartinėje augančios tarptautinės įtampos ir nestabilumo situacijoje Šventasis Sostas trokšta pakartoti tvirtą įsitikinimą, jog tarptautiniai santykiai neturi būti karinės jėgos, abipusio bauginimo ir ginkluotės sankaupų demonstravimo įkaitais, - sakė arkivyskupas Jurkovič, cituodamas popiežių Pranciškų.

Pasak jo, masinio naikinimo ginklai kuria netikrą saugumo jausmą. Tragiška baime paremtos „taikos“ iliuzija yra labai paviršutinė. Giliai širdyse žmonės trokšta tokios taikos, kuri yra priešingybė baimei. Toks troškimas negali būti įgyvendintas karinėmis priemonėmis, branduolinių ir kitų masinio naikinimo ginklų arsenalais. Tokių ginklų neplatinimas ir atsisakymas yra etinė, moralinė ir teisinė pareiga žmonijos atžvilgiu.

Tačiau kaip vertinti tai, kad, viena vertus, viešai pasisakoma už branduolinių ginklų neplatinimą, antra vertus, pranešama apie jų modernizavimą ir netgi naujų, galingesnių kūrimą. Tai toliau remia ir skleidžia baimės, prievartos, galios mentalitetą, kuris įtakoja visą žmoniją. Paradoksalu ir tai, kad vienbalsiai smerkiant kitus masinio naikinimo ginklus, pavyzdžiui cheminius, tuo pat metu skiriami didžiuliai resursai išlaikymui ir modernizavimui patiems galingiausiems iš jų, branduoliniams.

Branduolinis nusiginklavimas ir neplatinimas yra susijęs su visapusišku žmogaus vystymusi, kurį dar Paulius VI yra pavadinęs „kitu taikos vardu“. Skurdo mažinimo strategijos negali būti realizuojamos atskirai nuo nusiginklavimo ir taikos kūrimo pastangų. Ginklavimosi varžybos, branduolinių arsenalų išlaikymas ir vystymas, infrastruktūros kaštai atima tuos resursus, kurie galėtų būti skirti kitur. Pakanka įsivaizduoti kiek galima būtų pasiekti, jei šiuo metu branduolinei ginkluotei sunaudojamos lėšos būtų investuotos į skurdo ir nelygybės mažinimą, į sveikatą ir švietimą, į aplinkosaugą. Jei vien branduolinių ginklų išlaikymo kaina yra didžiulė, tai dar baisesnės, katastrofiškesnės būtų jų panaudojimo pasekmės, neatmetant ir tragiško atsitiktinumo galimybės. „Nuo branduolinių ginklų laisvas pasaulis“ turi būti galutinis pasaulinės bendruomenės tikslas, pabrėžė Šventojo Sosto delegacijos vadovas.

*

Kitoje diskusijoje Šventojo Sosto diplomatas parėmė „teisę į išsivystymą“. Šiuo metu tokios teisės tarptautinėje teisėje nėra apibrėžta, tačiau apie ją yra diskutuojama. JT tvaraus vystymosi iki 2030 metų planas, siekiant sistemiškai ir struktūriškai išspręsti kai kurias problemas, yra „vilties ženklas“. „Teisę į išsivystymą“ grindžia pats žmogaus orumas, kuris turi būti ekonominių ir politinių sprendimų centre, o ne greta jų. Kita vertus, „vystymosi“ sąvoka neturi apsiriboti ekonomika, nes visapusiškas asmens išsivystymas yra kur kas daugiau.

2018 balandžio 24, 16:13