Beta versija

Cerca

Vatican News
Briuselio didžioji mečetė Briuselio didžioji mečetė  (ANSA)

Iš Saudo Arabijos atimamas Briuselio mečetės administravimas

Belgijos valdžia nusprendė nuo kitų metų pradžios panaikinti Saudo Arabijos teisę administruoti Briuselio didžiąją mečetę. Šie žingsniai susieti su 2016 metų teroristiniais įvykiais Prancūzijoje ir Belgijoje, kuriuos įvykdė Briuselyje susikūrusi teroristinė grupelė. Parlamentinė komisija įvertino, kad Saudo Arabijos administruojamos mečetės skleidžiama doktrina galėjo prisidėti prie išpuolius įvykdžiusių asmenų radikalizavimosi. Ne vienas iš jų lankėsi šioje mečetėje.

Romanas Kazakevičius - Vatikanas

Pastatas, kuris šiandien tarnauja kaip Briuselio didžioji mečetė, tokią funkciją įgijo po 1969 metų susitarimo tarp Belgijos ir Pasaulinės musulmonų lygos atstovybės Belgijoje. Ji buvo skirta tuometinių musulmonų migrantų poreikiams. Sutartyje įrašytas 99 metų laikotarpis. Vėliau faktiškai ji priklausė nuo Saudo Arabijos, kuri yra Pasaulinės musulmonų lygos steigėja, o taip pat, jai labai praturtėjus iš prekybos nafta, musulmonų kulto namų ir veiklos rėmėja pasaulyje.

Kaip žinia, demokratinės valstybės pripažįsta religijos laisvę, tad ir teisę religinių mažumų atstovams turėti savo maldos namus. Tačiau praktinis šio principo įgyvendinimas nėra paprastas. Nuo praėjusio amžiaus pabaigos, kai iškilo ir pradėjo stiprėti islamiškojo ekstremizmo organizacijos, kurios, priešingai krikščioniškajai tradicijai, nedaro skirties tarp religinės ir pasaulietinės sferos, dar daugiau, siekia pastarąją ištirpdyti, daug islamo ekspertų pastebėjo, kad tam palanki Saudo Arabijoje dominuojanti vahabitizmo teologija.

Žinoma, ji tiesiogiai neskatina ir nesiunčia vykdyti teroro aktų, tačiau jos pažodinis Korano suvokimas, pirmųjų islamo amžių idealizavimas ir rekonstravimas dabartyje, religijos laisvės principo atmetimas, nesugebėjimas reformuotis, ne kartą pasirodė buvus palankia terpe asmenims, kurie vėliau radikalizavosi. Praturtėjusi Saudo Arabija pasiuntė tūkstančius pamokslininkų į kitas musulmoniškas šalis, o taip pat ten, kur gyvuoja musulmonų mažumos, nurungiant kitas, nuosaikesnes islamo minties ir teologijos tradicijas. Suvokus, kad Europoje šių radikalių pamokslininkų veikla dažnai visai nekontroliuojama, visų pirma dėl kalbos, buvo pradėta kalbėti apie pamokslininkų formaciją pačioje Europoje, užtikrinant jų susipažinimą su jos istoriją ir kultūra. Juo labiau, kad patikrinus Saudo Arabijos religinių vadovėlių turinį, atrasta nemažai paniekos kitiems įsitikinimams.

Pastaruoju laiku Saudo Arabijos karališkoji šeima dėjo pastangas keisti šalies reputaciją, taip pat ir tokiais žingsniais, kaip pažadas moterims leisti vairuoti ar dalyvauti sporto varžybose. Tačiau iki tikro pokyčio religiniame mokyme dar toli.

Kaip komentuoja islamistas Felice Dassetto, Belgijos karališkosios akademijos narys, Belgijoje šiuo metu musulmonų bendruomenėje vyrauja dvi didelės etninės grupės: turkai ir marokiečiai. Tarp jų yra ženkli pažodinio ir politinio islamo srovė, kuri lengvai neišnyks, net ir perdavus Briuselio didžiąją mečetę į kitas, ne Saudo Arabijos rankas.   

Kita vertus, reikia pridurti, kad savaime nereikia laikyti mečečių radikalizmo maitintojomis. Yra pastebėtas ir priešingas reiškinys: pastebėję, kad mokymas mečetėje yra nuosaikus ir sulaukę kritikos, kai kurie asmenys radikalizavosi ne jose, o pavieniui, socialiniuose tinkluose, susirašinėdami radikaliais pamokslininkais ar stebėdami jų video įrašus.

2018 balandžio 12, 17:25