Paieška

Brolijų jubiliejinės dienos Brolijų jubiliejinės dienos 

Prasidėjo brolijų jubiliejinės dienos

Penktadienį, gegužės 16 dieną, prasidėjo religinių brolijų jubiliejinės dienos. Romoje laukiama apie 100 000 dalyvių, kurie eis per didžiųjų popiežiškųjų bazilikų Šventąsias duris, dalyvaus bendroje didelėje procesijoje, o sekmadienį, gegužės 18-ąją, dalyvaus Šv. Mišiose Šv. Petro aikštėje, kurios tuo pat metu bus Leono XIV pontifikato pradžios Mišios.

Dalyviai, pasak Evangelizavimo dikasterijos duomenų, atvyksta iš apytiksliai šimto kraštų, didžiausios grupės – iš pačios Italijos, Ispanijos, JAV, Maltos, Prancūzijos, Brazilijos, Meksikos, Argentinos, Kolumbijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Vokietijos, Čekijos, Kanados, Indijos, Indonezijos, Filipinų, Čilės, Etiopijos, Australijos, Naujosios Zelandijos.

Kas yra religinės brolijos? Apie jas turima žinių jau iš I tūkstantmečio antrosios pusės, bet jos ypatingai suklestėjo, paplito, įgijo organizuotas formas ir tradicijas viduramžiais ir vėliau. Brolijų nariai neduoda tokių įžadų, kokius duoda  vienuolinių kongregacijų nariai, tačiau kartu įsipareigoja tikslams, kuriuos galima suskirstyti į dvi dideles grupes. Viena – tai tam tikro pamaldumo puoselėjimas, antra – artimo meilės darbų vykdymas.

Daugeliui yra žinomos įspūdingos velykinės procesijos Ispanijoje: jas jau šimtmečiais rengia būtent tam pasišventusios brolijos. Kitos brolijos praktikuoja Rožinio maldą ar eucharistinį pamaldumą. Į artimo meilės darbus orientuotos brolijos šelpia vargšus, remia misijų projektus, lanko ligonius.

Brolijos labai pravarčios ir patiems nariams, kurie sutinka panašius į save, užmezga draugystės ryšius, išreiškia savo tikėjimą bei gilina jį konkrečiais pamaldumo gestais ir gailestingumo darbais. Reikia pasakyti, kad be to jų tradicijos liktų tik imitacija be vidinio turinio.

Penktadienį brolijos susitiko Šv. Jono Laterano bazilikoje, buvo surengta bendra malda, skirtas laikas liudijimams ir sveikinimams.

Šeštadienio, gegužės 17 dienos popietę, tūkstančiai brolijų narių suformuos dvi didžiules procesijas Koliziejaus apylinkėse, kurios žygiuos paralelinėmis gatvėmis, kol susitiks ir susilies į vieną procesiją Circo Massimo, antikinės Romos laikų stadione. Šia proga pirmą kartą į Romą iš Ispanijos atkeliavo garsioji barokinė kenčiančio ir mirštančio Kristaus statula, baroko šedevras, iškilmingai 42 nešikų nešamas Didžiosios Savaitės metu Sevilijoje, bei toks pat garsus Švč. Mergelės Marijos – „Vilties Mergelės“ – atvaizdas iš Malagos, kurį, padėtą ant didžiulių neštuvų, tradiciškai neša apie 270 nešikų. Šie visame pasaulyje žinomi atvaizdai į Romą atkeliavo jau gegužės 13-ąją dieną ir buvo eksponuojami Šv. Petro bazilikoje.  

Dešimtys kitų brolijų taip pat atvyko su joms brangiais pamaldumo atvaizdais, išreiškiančiais vieną ar kitą krikščioniško tikėjimo aspektą, kaip kad Perpinjano miesto pietų Prancūzijoje Viešpaties Kraujo brolija, kuri neša paprastai miesto katedroje saugomą Nukryžiuotojo skulptūrą, išdrožtą XIII amžiuje. Ši brolija įsteigta 1416 metais, o jos tradicijos, ypač Didžiąją Savaitę rengiama procesija, pripažintos Nematerialiojo Prancūzijos kultūros paveldo dalimi. Numatoma, kad šeštadienio popietės procesijos Romoje truks apie šešias valandas.

Gegužės 18 dieną dešimtys tūkstančių religinių brolijų narių suplauks į Šv. Petro aikštę, kur dalyvaus V Velykų laiko sekmadienio Mišiose, vadovausimose popiežiaus Leono XIV, tuo pat metu iškilmingose jo pontifikato pradžios apeigose, į kurias atvyks daugybė svečių iš viso pasaulio. (RK / Vatican News)

2025 gegužės 16, 13:24