Malda už naują popiežių Pompėjų Mergelės Marijos šventovėje
Popiežiškasis delegatas Pompėjų Marijos šventovėje arkivyskupas Tommaso Caputo, sveikinamas kardinolą G. B. Re, visų pirma pranešė susirinkusiems, kad šiųmetės maldos Pompėjų Dievo Motinai intencija skirta ypač už naują popiežių, kurį Šventoji Dvasia padovanos Bažnyčiai.
„Šiandien, kartodami šventovės steigėjo palaimintojo Bartolo Longo sukurtą maldą, į kurią palaimintasis įrašė ypatingą intenciją už popiežių, prašant Marijos, kad „ypatingai laimintų Romos pontifiką“, galvosime apie konklavoje šiuo metu renkamą popiežių“, – sakė prieš Mišių pradžią Popiežiškasis delegatas Pompėjų Marijos šventovėje T. Caputo. Sveikindamas kardinolą G. B. Re jis prisiminė, kad kardinolų kolegijos dekanas ne pirmą kartą Pompėjų šventovėje vadovauja metinei Marijos maldai, kurią Pompėjų šventovės kūrėjas ir statytojas B. Longo vadino „Pasaulio valanda“. Pasak arkivyskupo, simboliška, kad kardinolas Re, po dviejų ankstesnių vizitų 1996 ir 2010 metais, yra pirmas kardinolas, vadovavęs Pompėjų Marijos maldai po to, kai popiežius Pranciškus š. m. vasario 24 d., dar būdamas ligoninėje, pasirašė dekretą dėl pal. B. Longo paskelbimo šventuoju.
Apie palaimintąjį ir būsimą šventąjį, jo misiją Pompėjuose, ir apie Švč. M. Marijos vaidmenį žmonijos išganymo istorijoje Mišių homilijoje kalbėjo ir kardinolas G. B. Re. Pasak jo, joks kitas kūrinys neturėjo tokio artimo ryšio su Dievu, kokį turėjo Mergelė Marija visais lemiamais išganymo istorijos momentais. Kardinolas pasidalijo pasakojimu iš „Šv. Pranciškaus Asyžiečio žiedelių“ pridurdamas nežinąs, ar tai buvo ar regėjimas. Vienas iš brolių matė Pranciškų stovintį prie Kristaus raudonų laiptų viršuje. Šventasis ragino kitus brolius ateiti pas Jėzų, tačiau lipdami jie visi vienas po kito nukrito, būgštaudami, kad jiems pavestas uždavinys – ne jų jėgoms. Tada šv. Pranciškus paragino brolius eiti prie baltųjų laiptų, kurių viršuje stovėjo Mergelė Marija. Ji maloniai paragino užkopti pas ją. Be didesnio vargo užlipusius brolius Marija apkabino ir palydėjo pas savo Sūnų, pasakojo kardinolas, pasak kurio, „šiame pasakojime išreikšta mintis yra teologiškai tiksli: Marija mums padeda nueiti pas Jėzų. Marijos misija – kiekvieną moterį ir vyrą nuvesti pas Dievą. Per Madoną turime tiesioginį ryšį su Kristumi – gerbdami Mariją, šloviname Dievo Sūnų. Nuoširdus pamaldumas į Mariją veda pas Kristų, iš kurio ateina kiekviena malonė“, – sakė G. B. Re.
Priminęs, kaip Jėzus pavedė savo Motinai globoti mokinį Joną, o šiam – savo Motiną, G. B. Re patikino, kad būtent prie ant kryžiaus mirštančio Jėzaus visos žmonijos horizonte užgimė Marijos dvasinė motinystė. Tai gerai suprato pal. Bartolo Longo, kuris Pompėjų Marijos maldoje kreipiasi į mus šiais žodžiais: „Atmink, kad ant Golgotos su mirštančio Išganytojo pralietu dieviškuoju krauju buvo paskelbtas jo testamentas, kuriuo jis paskyrė tave mūsų Motina, nusidėjėlių Motina. Tad tu, būdama mūsų Motina, esi ir mūsų Užtarėja, mūsų Viltis, o mes su ašaromis tiesiame į tave savo rankas ir maldaudami šaukiame: „Gailestingumo!““. (SAK / Vatican News)
