Prancūzijoje per Velykas Krikštą priims tūkstančiai asmenų
Krikštas yra įvedimo į krikščioniškąjį gyvenimą sakramentas, vienijantis tikintįjį su Viešpačiu jo paties įsteigtoje Bažnyčioje. Kaip žinia, jei vaikas gimsta praktikuojančioje katalikiškoje šeimoje, paprastai jis krikštijamas kūdikystėje, o į krikščionišką gyvenimą jį įveda visų pirma tėvai – pirmieji katechetai.
Tais atvejais, kai asmuo pasiekia tam tikrą brandos amžių be Krikšto, tada susiduria su tikėjimu, pradeda juo domėtis, jam yra pasiūlomas katechumenato kelias, kuris Prancūzijoje trunka apie dvejus metus. Jo metu asmuo – jaunuolis iki 18 metų amžiaus arba jau šį slenkstį peržengęs suaugusysis – yra katechetų ar labiau patyrusių bendruomenės narių supažindamas krikščionišku tikėjimu ir gyvenimo praktika. Tie, kurie nuėjo šį kelią iki galo ir paprašė Krikšto, pagal seną paprotį jį paprastai gauna Velykų naktį, kuri tobulai simbolizuoja tai, kas yra ir turi būti Krikštas – perėjimas į naują gyvenimą, kuris yra gyvenamas su Trejybe, su meilės ir gyvenimo Dievu. Galima pridurti, kad ir anksčiau pakrikštytieji per kiekvienas Velyknakčio apeigas yra kviečiami atnaujinti Krikšto pažadus ir gaivinti krikščionišką gyvenimą tuo atveju, jei jis dėl vienų ar kitų priežasčių apmirė. O taip dažnai atsitinka, jei po Krikšto nebesirūpiname tikėjimo augimu.
„Po Krikšto kelionė tęsiasi. Katechumenas tampa „neofitu“. Kelias įgauna naujų spalvų ir atskleidžia naujus kraštovaizdžius. Atsiranda naujų kelionės draugų. Tai reiškia, kad naujai pakrikštytasis kasdien išgyvena savo naują krikščioniškojo gyvenimo būseną bendruomenėje, kurios nariu dabar yra. Integracija į parapiją vyksta palaipsniui, ypač per liturgines apeigas, kuriose jie labiau dalyvauja. Tuo pat metu nauji pakrikštytieji įneša naujo ir dinamiško kvėpavimo į bendruomenes ir parapijas, į kurias įsitraukia. Jie gali liudyti savo kelionę su Kristumi, savo ruožtu lydėti ir padėti tiems, kurie ką tik pradėjo katechumeninę kelionę.
Kaip ir visi krikščionys, naujai pakrikštytieji taip pat yra nuolatinio atsivertimo būsenoje: kaip jie gali geriausiai išgyventi savo tikėjimą šeimos, profesiniame ir bendruomenės gyvenime? Kokius gyvenimo pasirinkimus turėtų daryti? Kokius įsipareigojimus, atitinkančius tikėjimą, turėtų priimti?“, – komentuojama Prancūzijos vyskupų konferencijos ataskaitoje apie 2025 metų katechumenus.
Šioje ataskaitoje pateikiami keli liudijimai tų suaugusiųjų ir jaunuolių, kurie per ateinančias Velykas priims Krikštą. Vienas jų – 20-metės Anaë Delion. Pasak merginos, jos šeima buvo labai toli nuo bet kokio religingumo, taip pat ir jos aplinka. Ji negavo jokio krikščioniško ugdymo ir neturėjo draugų krikščionių. Nors iš šono gal nesimatė, šeimoje santykiai buvo nedarnūs, kai kurie šeimos nariai – paveikti priklausomybių. Pasak Anaë, ir ji pradėjo eiti panašiu keliu: vakarėliai su daug alkoholio, trumpalaikiai santykiai. Bet visa tai laimės nesuteikė, priešingai, įsivyravo su tamsių minčių nusėta liūdnumo ir beviltiškumo būsena.
„Pirmą kartą su krikščioniškuoju tikėjimu susidūriau 2022 m. sausį. Tuo metu negalėjau pakilti iš lovos, per dienas nieko neveikiau. Tada išgirdau apie gavėnią. Nesuprasdama kodėl, būtent tą akimirką pajutau, kaip kažkokia jėga širdyje mane ragina suprasti, kas tai yra. Labai panorau viską sužinoti. Vėliau supratau, kad tai mano širdis siekė pažinti Dievą. Po dviejų mėnesių, 2022 m. kovo 2 d., pradėjau savo pirmąjį gavėnios laikotarpį. Nuo tos dienos įsikibau į Viešpatį. Į pirmąsias Mišias ėjau viena, nelabai žinodama, ką daryti ir ką tai reiškia“, – rašo Anaë Delion, katechumenatą pradėjusi prieš pusantrų metų. Ne viskas buvo lengva, pripažįsta ji, bet labai padėjo krikščionių studentų bendruomenė, sutikta persikėlus į didesnį miestą studijoms. Šis matmuo ne kartą pabrėžiamas ir prancūzų vyskupų ataskaitoje: žmonių širdyse visų pirma veikia pats Dievas, bet taip pat yra tiesa, kad jis veikia per kitų, per mūsų žodžius ir veiksmus. Katechumenato kelias yra vaisingas ne vien ieškantiems Dievo, bet ir juos lydintiems.
„Dievas atėjo manęs ieškoti, kai buvau pačiame dugne, kai nežinojau, kas Jis yra. Klausydamasi apie gavėnią ir norėdama visko išmokti, viską sužinoti, įgijau priežastį gyventi, rytais keltis iš lovos. Šiandien didžiuojuosi galėdama jums pasakyti, kad Dievas mane išgelbėjo“, – rašo Anaë, kuri vos už kelių dienų priims Krikštą vienoje iš Prancūzijos bažnyčių. (RK / Vatican News)
