Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (vasario 2 d.)
Sausio 29 dieną dienraštis Bernardinai.lt paskelbė Tomo Kemzūros ir Kosto Kajėno parengtą pokalbį su Šiaulių vyskupu emeritu Eugenijumi Bartuliu. Jo metu buvo prisiminta vyskupijos kūrimosi pradžia, aptartos įsimintiniausios piligriminės kelionės, papasakota, kaip iš pomėgio fotografuoti gimė sumanymas leisti kalendorius ir netgi atskleista paslaptis, kodėl vyskupas Eugenijus daugelio yra vadinamas Džiaugsmu. Pasirodo, kad šis epitetas jį lydi dar nuo seminarijos laikų:
„Visada buvau nuotaikingas, seminarijoje manęs niekas nematė nuliūdusio. Tai buvo patys gražiausi gyvenimo metai. Vėliau tapau rektoriumi. Į kiekvieną alumną žvelgdavau su nepaprastu meilės žvilgsniu: juk ateina žmonės, kurie pašvenčia gyvenimą Kristui ir kaip tie žvejai atsisako visko – palieka tinklus ir seka paskui Kristų.
Seminarijos gyvenimas nuostabus, pilnas džiaugsmo, ir mes turime juo spinduliuoti. Motina Teresė sakė: jeigu sesuo nuliūdusi, tai ji negali išeiti į gatvę. Turime spinduliuoti tikėjimo džiaugsmą, kitaip neuždegsime žmonių širdžių. Žodžiai ne visada pasiekia tikslą – mūsų gyvenimas turi rodyti, kad esame Linksmosios ir Gerosios Evangelijos liudytojai žemėje,“ – pokalbyje, kurį skelbia dienraštis Bernardinai.lt primena Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis.
Kauno arkivyskupija praneša apie sausio 28–30 dienomis Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje įvykusį seminarą, kuriame žinias apie Šventąjį Raštą atnaujino kunigai ir diakonai iš įvairių Lietuvos vyskupijų. Pranešimus renginyje skaitė žymiausi Lietuvos biblistai – dr. Ingrida Gudauskienė, kunigai dr. Algirdas Akelaitis, dr. Daniel Dikevič ir dr. Mozė Mitkevičius. Jie pristatė Popiežiškosios Biblijos komisijos veiklos raidą, įvairias Jėzaus laikų judaizmo religinės grupes, nagrinėjo palyginimą apie sūnų palaidūną. Susirinkusieji taip pat sužinojo apie tekstinį Biblijos audinį, naratyvinį vienetą ir jo kontekstus bei naratyvinio mąstymo ir veikimo struktūrą. Paskutinėje renginio dalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama išskirtiniams Morkaus evangelijos bruožams, pristatytos kelios pagrindinės šventojo apaštalo Pauliaus Laiškų idėjos ir jo kryžiaus teologija.
Telšių vyskupijos kurija dalijasi pranešimu apie 2025 m. sausio 29-30 dienomis Kauno arkivyskupijos kurijoje įvykusius mokymus, skirtus saugios aplinkos vaikams ir pažeidžiamiems asmenims kūrimui bažnytinėse bendruomenėse. Vilniaus arkivyskupijos parengtuose mokymuose dalyvavo vyskupai Gintaras Grušas, Kęstutis Kėvalas, Rimantas Norvila, Algirdas Jurevičius, Arūnas Poniškaitis ir Saulius Bužauskas, nemažai kunigų ir su vaikais bei jaunimu dirbančių pasauliečių. Prelegentai mokė, kaip atpažinti vaikus, savo aplinkoje patiriančius smurtą, kaip galima tinkamiausiai suteikti jiems pagalbą. Susirinkusiesiems buvo primintos Bažnyčios gaires darbui su nepilnamečiais bei pažeidžiamais asmenimis, kuriomis siekiama sumažinti bet kokią riziką piktnaudžiauti pasitikėjimu ir panaikinti nusikaltimo galimybę. Galiausiai buvo aptarti ir naujausi teisiniai reikalavimai organizuojant veiklas su vaikais.
Pašvęstojo gyvenimo dienos išvakarėse dienraštis Bernardinai.lt paskelbė br. Jokūbo Marijos Goštauto OP straipsnį „Pervertas Dievas – meilės ženklas mano pašaukimui“.
„Kiek kartų jau būtų sugriuvęs mano kelias vienuolinio pašaukimo kelyje, jei ne tas nuolatinis atradimas ir net pareiga ieškoti susitikimo su Viešpačiu net labiausiai ribinėse savo kasdienybės patirtyse. Nereikia būti naivuoliais ir teigti, kad mūsų kelias yra tobulas, be kliūčių ir išbandymų. Esame žmonės, gyvenantys bendruomenėse, o žmogus tėra žmogus… Todėl labai greitai galime tik čia ir pasilikti, nusivilti, pavargti ir trokšti pabėgti.
Bet Kristaus meilės nesunaikino niekas, net ir Kryžius, tai tuo labiau mūsų kryžiai jos nesunaikins. Tėvas juk galėjo išgydyti Jėzaus žaizdas, panaikinti randus, bet to nepadarė. Jis paliko amžinas žymes, kad suprasčiau, jog jokios žaizdos negali sunaikinti meilės. Kai save matau žaizdotą ir randuotą, suprantu, kad nereikia visko panaikinti, tik prašau Dievo padaryti mano žaizdas ir randus savo meilės ženklu, Jo meilės priminimu“, – rašo br. Jokūbas Marija Goštautas OP straipsnyje Pašvęstojo gyvenimo dienos proga.