Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (spalio 27 d.)
Spalio 23-iąją Romoje įvyko naujosios Vyskupų sinodo generalinio sekretoriato tarybos rinkimai. Jos nariu išrinktas ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Tarybai pavesta atlikti esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinio sinodo apie sinodiškumą procesą ir parengiant kitą eilinį vyskupų sinodą.
„Manau, kad šios pareigos bus reikšmingos įgyvendinant šio Sinodo sprendimus, sinodiškumą Bažnyčioje ir ruošiantis kitam Sinodui. Tai kvietimas jungtis į bendrą darbą Bažnyčios gėriui. Priėmiau tai kaip pašaukimą“, – sakė arkivyskupas Gintaras Grušas.
Šiai naujienai skirtoje publikacijoje dienraštis Bernardinai.lt primena, kad be einamų pareigų Lietuvoje, arkivyskupas Gintaras Grušas yra Europos vyskupų konferencijų Tarybos pirmininkas, Šventojo Sosto Dvasininkijos kongregacijos narys ir Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos narys.
„Dievas duoda dantis – duos ir duonos. Dievas duoda pareigų – Šventoji Dvasia duos jėgų jas vykdyti. Galiu tik lenkti galvą matydamas kasdienį popiežiaus darbo krūvį. Tikrai matosi, kad Šventoji Dvasia jam padeda daryti didžiulį darbą, kuriam jis buvo pašauktas“, – teigė dienraščiui arkivyskupas Gintaras Grušas.
Vilniaus universiteto profesoriaus Pauliaus Subačiaus teigimu, arkivyskupo Gintaro Grušo išrinkimas į Sinodo tarybą reiškia, kad kiti konfratrai ir Sinodo dalyviai teigiamai įvertino jo pasisakymus, pasiūlymus bei gebėjimą bendradarbiauti.
„Helovinas – „satanistinė“ ar katalikiška šventė?“ – dienraštyje Bernardinai.lt klausia teologas Gabrielius E. Klimenka. Savo straipsnyje jis atskleidžia, kad šios šventės – kaip pasirengimo Visų šventųjų iškilmei – užuomazgos atpažįstamos tiek ankstyvosios Bažnyčios, tiek Viduramžių Airijos ir Britanijos krikščionių tradicijose, atsispindėjusiose katalikišką tikėjimo praktiką – rūpinimąsi mirusiaisiais ir jų amžinuoju gyvenimu. Autorius primena, kad neigiamą požiūrį į Heloviną didžiąja dalimi lėmė protestantų ir ypač puritonų ideologija, po 1990 m. nekritiškai perimta ir Lietuvoje.
„Negatyvus Lietuvos katalikų požiūris į Heloviną susiformavo veikiant įvairiems socialiniams, kultūriniams ir religiniams veiksniams. Jis savo prigimtimi yra katalikiška šventė, kurios prasmė buvo iškreipta antikatalikiškai nusiteikusio Reformacijos sąjūdžio, o vėliau praradęs dalį religinių elementų tapo eiline komercializuota švente. Negatyvus požiūris į Heloviną remiasi prietarais ir iškreipta informacija, o katalikai, nesigilindami į istoriją, tuos prietarus aklai kartoja“, – apibendrina teologas Gabrielius E. Klimenka.
„Spalį žurnalui „Artuma“ minint 35-ąsias įkūrimo metines kilo aštrios diskusijos dėl žodžio laisvės ribų. Jos išryškino, kokie skirtingi, bet neabejotinai svarbūs esame Bažnyčioje. Todėl kviečiame iššūkius paversti galimybėmis, kartu ieškant augimo, susitarimo, bendradarbiavimo, užuot pasidavus sunkumams ar nusivylimui“, – šiais žodžiais į žurnalo skaitytojus ir bendradarbius steigėjų vardu kreipiasi Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė ir Lietuvos Carito Tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas.
„Žurnalo steigėjų, redkolegijos ir leidėjų rūpestis, kad „Artuma“ kuo geriau atlieptų tikinčiųjų bendruomenės ir Bažnyčios lūkesčius pagal pasirinktą kryptį – pasitarnauti šeimoms, o tuo pačiu ir visiems kitiems, ieškantiems Dievo ir žmonių artumo(s). Lygiagrečiai su mėnraščio leidyba šiuo metu atnaujinami organizacijos (viešosios įstaigos) įstatai, peržiūrima struktūra ir valdymas. Numatoma įvesti kolegialų valdymo organą – valdybą, aiškiai atskirti įstaigos direktoriaus ir žurnalo vyr. redaktoriaus pareigybes, atnaujinti žurnalo redakcinę kolegiją, parengti ir patvirtinti jos darbo reglamentą, žurnalo strategines kryptis. Visa tai daroma tam, kad galėtume kuo geriau išpildyti „Artumos“ misiją, atliepti šiandienos tikinčiųjų lūkesčius, tuo pačiu prisimindami žurnalo ištakas, kodėl ir kam jis buvo kuriamas prieš 35 metus,“ – informuojama žurnalo „Artuma“ steigėjų laiške, kurį savo svetainėje spalio 26 d. paskelbė Lietuvos Caritas.
Parengė Giedrius Tamaševičius
