Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (lapkričio 26 d.)
Apie jubiliejinius renginius uostamiestyje rašoma dienraštyje „Klaipėda“. Indrės Kiseliovaitės parengtame straipsnyje parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas ir bažnyčios referentė Goda Povilaitytė primena, kad paties bažnyčios pastato istorija yra gerokai senesnė. Sovietinė valdžia leidimą statyti naują bažnyčią Klaipėdoje davė dar 1956 metais, o po metų buvo pašventintas ir kertinis akmuo. Iš liudijimų žinoma, kad ši bažnyčia per trejus metus buvo pastatyta žmonių meilės dėka, savo rankų darbu būtent klaipėdiečių šeimos labiausiai prie to prisidėjo.
Deja, belaukiant Bažnyčios konsekracijos, jos statytojams kunigams Bronislovui Burneikiui ir Liudvikui Poviloniui buvo sukurptos baudžiamosios bylos, pastatas iš tikinčiųjų buvo atimtas ir paverstas „liaudies filharmonija“. Tačiau klaipėdiečiai, nepaisydami galimų represijų, tęsė kovą dėl bažnyčios, nuolat rinkdami parašus, kad bažnyčia būtų grąžinta. Tikinčiųjų delegacijos net devynis kartus vyko į Maskvą, reikalaudamos atitaisyti žmonėms padarytą skriaudą. Antai 1979 m. buvo surinkti net 143 869 parašai. Iš liudijimų yra žinoma, kad net ir atėję pasiklausyti koncertų į „liaudies filharmoniją“ tikintieji pareikšdavo savo poziciją pirmiausia viešai persižegnodami ir pasimelsdami. Paskutinis koncertas užgrobtos bažnyčios patalpose buvo surengtas 1988 m. lapkričio 24-ąją. O jau lapkričio 25-ąją toje pačioje salėje kunigas Bronislovas Burneikis aukojo pirmąsias mišias.
Bažnyčios atgavimo jubiliejaus proga, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas išreiškė viltį išleisti leidinį, kuriame kartu su istorinėmis fotografijomis būtų surašyti ir visi žmonių liudijimai bei prisiminimai.
Lietuvos sekuliarioje spaudoje nedažnai aptinkame išsamesnių komentarų apie visuotinės Katalikų Bažnyčios aktualijas. Skaitytojai tokių straipsnių gali surasti naujienų portale lrt.lt. Jų autorius filosofas Povilas Aleksandravičius lapkričio 26 dieną paskelbė straipsnį apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą atleisti iš pareigų Teksaso vyskupą Josephą Stricklandą, šiam atsisakius pasitraukti. Toks, pasak Povilo Aleksandravičiaus, itin retas reiškinys Katalikų Bažnyčioje sukėlė daug atgarsių katalikiškoje pasaulio žiniasklaidoje bei svarstymų apie vis labiau juntamą susipriešinimą Katalikų Bažnyčioje tarp tų, „kurie aktyviai dalyvauja šiuo metu vykstančiame visuotiniame Sinode, galbūt iš esmės reformuosiančiame Bažnyčios gyvenimą, ir tų, kurie Sinode aptariamas reformas laiko erezija ir piktosios dvasios darbu“.
Apžvelgęs minėto įvykio priešistorę Povilas Aleksandravičius komentarą baigia apibendrindamas, kad jo paties požiūriu, popiežius Pranciškus yra nepalyginamai arčiau Evangelijos Tiesos nei tie vyskupai, kurie „kaip amžinąjį Dievo žodį kartoja XIX amžiuje suformuluotas tiesas, sunkiai atpažįstamas Evangelijose“ ir yra „lyg užhipnotizuoti moderniaisiais laikais sukurtos liturgijos“. Tačiau lemiamas straipsnio autoriui yra kitas motyvas: „Pernelyg gerai pažįstu „konservatyviąją“ Bažnyčią iš vidaus – kaip tik tą, kuriai atstovauja vyskupas Stricklandas. Jos reali psichologinė, moralinė, dvasinė būklė skiriasi nuo to, ką ji propaguoja viešai. Jai būdingas skilimas tarp to, ką ji skelbia, ir to, kas ji yra. Ji nepripažįsta problemų, bet išstato teorinius idealus, kurie yra neįgyvendinami: po to tenka daug ką slėpti. Realus gyvenimas ten teka priešinga vaga. Seksualinis palaidumas, galintis eiti iki nusikaltimų, yra tik viena iš daugybės psichologinių šios įtampos išraiškų. Moralinis skilimas, arba veidmainystė, laužo jos narių gyvenimus daugybe formų. Todėl lieku ištikimas popiežiui Pranciškui“, – rašo Povilas Aleksandravičius.
Dzūkijos naujienų portalas alytausgidas.lt šią savaitę pasidalijo Alytaus šv. Kazimiero parapijos informacija apie piligriminę alytiškių kelionę į Italiją ir neeilinį susitikimą Asyžiuje. Šios kelionės tikslas buvo padėkoti Dievui už palaimintąjį Karolį Akutį, prie kurio pirmo laipsnio relikvijos galima pasimelsti Alytaus Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje. Klebono Ryčio Baltrušaičio vadovaujamiems piligrimams ypatinga diena tapo lapkričio 14-oji. Atšventę Eucharistiją Asyžiaus Rūbų Atidavimo šventovėje, kurioje saugoma palaimintojo Karolio Akučio kūno relikvija, jie Šv. Rufino katedroje neplanuotai susitiko palaimintojo Karolio Akučio mamą Antoniją. Piligrimams iš Alytaus ji išsakė liudijimą ir kvietimą, kad sekant jos sūnaus pavyzdžiu Eucharistija taptų kiekvieno iš jų gyvenimo centru. Šį susitikimą kunigas Rytis Baltrušaitis prilygino Dangaus bučiniui.
Giedrius Tamaševičius
