Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugsėjo 3 d.)

Įžanga į Trakinių atlaidus buvo švenčiama per Žolinę: jau tryliktus metus miesto gatvėmis procesijoje buvo nešamas gėlėmis išpuoštas Trakų Dievo Motinos paveikslas, šventiškos eisenos nuotaiką kėlė kartu žygiavęs orkestras. Šeštadienį Vilniaus arkivyskupijos jaunimas pėsčiomis keliavo iš Aušros Vartų į Trakus, jauniesiems piligrimams Mišias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pasitinkant pagrindinę atlaidų dieną – sekmadienį – Trakų bazilikoje per naktį vyko Švč. Sakramento adoracija. Pagrindinę atlaidų dieną Mišias aukojo arkivyskupas Gintaras Grušas.

Paskutinį rugpjūčio sekmadienį Šiluvos apylinkėse tradicine piligrimyste dėkota už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Prie Kauno krašto piligrimų eisenos šiemet prisidėjo Šiluvoje vykusio Dievo Motinos komandų tarptautinio susitikimo nariai. Einant Šiluvos šile koplytstulpiais paženklintu Kryžiaus keliu melstasi pagal šiemetinių Pasaulio jaunimo dienų Kryžiaus kelio meditacijas. Šiaulių vyskupijos piligrimai tradiciškai į Šiluvą keliavo nuo Tytuvėnų. Iškilmingai Eucharistijai pilnoje Šiluvos bazilikoje vadovavo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Homiliją pasakęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis minėjo Eucharistijos bičiulių sąjūdį ir žmones, nors tiesiogiai patyrusius sovietų valdžios represijas, vis dėlto tikėjusius laisvos Lietuvos viltimi. Vyskupas taip pat priminė prieš 30 metų nuskambėjusį šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II linkėjimą Lietuvos žmonėms: būkite laimingi ir ištikimi Kristui.

Po Telšiuose vykusių stojamųjų egzaminų paskelbti duomenys apie studijuosiančius kunigų seminarijose. Priėmimo komisijos nutarimu šeši iš aštuonių kandidatų buvo priimti į seminariją. Keturi iš jų nuo 2023 metų rudens pradės pasiruošimą kunigystei Lietuvos seminarijų parengiamajame kurse Telšiuose, o du pradės filosofijos studijas Kaune.

Apie kunigiškojo pašaukimo paieškas, skausminga s ir džiaugsmingas rašoma ir rugsėjo „Artumoje“: čia kalbinami įpusėję ugdymo kelią seminaristai ir jų ugdytojai kunigai. Drąsiame ir atvirame pokalbyje seminaristai dalijasi savo pašaukimo istorijomis ir mintimis, kaip nesusvyruoti, kai viešumoje nuskamba su Bažnyčia siejami skandalai. Vienas iš kalbinamų jaunuolių paaiškina, kodėl vis dėlto nutarė palikti seminariją ir rinktis šeimos kelią. Kitame straipsnyje mintimis dalijasi būsimųjų kunigų ugdytojai. Vienas iš jų, kunigas redemptoristas Rastislavas Dluhy CSsR sako: „ nereikia bijoti į seminaristų ugdymą įtraukti daugiau subrendusių pasauliečių , kurie brangina kunigystės dovaną, karštai meldžiasi už pašaukimus ir sugeba pasiūlyti pagalbą seminaristams“.

Prasidedant mokslo metams „Bernardinai.lt“ dienraštyje tai pat domimasi būsimųjų dvasininkų ugdymu ir kalbinama neseniai paskirta Šv. Juozapo teologijos instituto direktorė, teologė biblistė dr. Ingrida Gudauskienė. Ji paaiškina Šv. Juozapo teologijos instituto (jis yra Popiežiškojo Laterano universiteto filialas) ryšį su trimis kunigiškojo ugdymo vietomis: Telšių seminarijoje mokomasi parengiamajame kurse, Kauno seminarijoje dvejus metus studijuojama filosofija, o nuo trečio kurso Vilniaus seminarijoje mokomasi teologijos. Šv. Juozapo teologijos institutas rūpinasi intelektiniu klierikų ugdymu, vystančiu trimis minėtais etapais. Pokalbyje patikslinama, kad kunigystės kandidatų ugdyme svarbus ne tik intelektinis, bet taip pat žmogiškasis, dvasinis ir sielovadinis ugdymo lygmuo. Pasak Šv. Juozapo teologijos instituto direktorės, naujuosius mokslo metus pradeda 22 klierikai, dar 4 mokysis parengiamajame kurse Telšiuose. Pirmajame semestre dėstys 39 dėstytojai.

Artėjant rugsėjui vyskupijų ganytojai kvietė maldai ir bendrystei ugdymo įstaigų vadovus, tikybos mokytojus bei katechetus.

Laikraštyje „XXI amžius“ gausu pasakojimų apie šventinius renginius Lietuvos parapijose paskutinį vasaros mėnesį. Pasakojama apie įsimintinus rugpjūčio sekmadienius Jurbarke, kur švęsti šv. Roko atlaidai, o paskutinį sekmadienį Švč. Trejybės bažnyčioje vyko ekumeninės pamaldos: jos visada būna per miesto šventę prašant palaimos Jurbarko rajono gyventojams. Vėliau evangelikų liuteronų bažnyčioje miesto šventės proga vyko koncertas. Rašoma ir apie atlaidų šventes mažose bažnytėlėse: Žaliojoje švęsti šventojo Roko, šventosios Monikos atlaidai, o Kačergiškės parapijiečius suburia šventojo Baltramiejaus atlaidai.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Aušra Čebatoriūtė rašo apie Šv. Jono kontempliatyviųjų seserų tarnystę Lietuvoje, už kurią dėkoja kardinolas Audrys J. Bačkis, prieš 25-erius metus pakvietęs seseris atvykti į Lietuvą.

Rugpjūčio pabaigoje Jaunieji maltiečiai šventė veiklos 30-mečio sukaktį. Maltos ordino pagalbos tarnybos organizacijos jaunuomenė savanorystei buriasi 20 Lietuvos vietovių ir vienija apie 500 savanorių.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje aprašyta Palendriuose, Šv. Benedikto vienuolyno klauzūros parke jau trečią kartą vykusi vyrų vasaros stovykla. Į ją iš Lietuvos miestų bei miestelių susirinko net 120 vyrų. renginio organizatorius Martynas Asakavičius ir kiti stovyklos dalyviai sutaria: patirties  nupasakoti neįmanoma – reikia atvažiuoti ir pačiam viską išgyventi.

Tarp įsimintinų vasaros įspūdžių ir pasakojimas apie Pašaukimų stovyklą: apie 40 jaunuolių keliaudami pėsčiomis ir autobusu ieškojo atsakymų apie savo pašaukimą. Stovykla prasidėjo Utenos Dievo Apvaizdos seserų vienuolyne, dalyviai nukeliavo į Latviją ir malda kreipėsi Dievo Motinos užtarimo Agluonos šventovėje, po to grįžo į Uteną. Stovyklą organizavo Kauno arkivyskupijos Pašaukimų sielovados komanda.

Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ lanko lietuvius Lotynų Amerikos valstybėse. Savo kelionės įspūdžiais iš Brazilijos ir Argentinos jis dalijasi Užsienio lietuvių sielovadai skirtoje svetainėje, taip pat „Bernardinai.lt“ dienraštyje.

Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose nemalonūs komentarai lydėjo popiežiaus Pranciškaus improvizuotus žodžius, išsakytus po parengtos kalbos Sankt Peterburge susirinkusiems jauniesiems Rusijos katalikams. Perskaitytos kalbos priedėlyje nuskambėjusiuose žodžiuose ir pateiktuose pavyzdžiuose daugelis pagrįstai įžvelgė imperinės Rusijos propagandą.

Diplomatė istorikė dr. Irena Vaišvilaitė feisbuko paskyroje pastebėjo: Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai Popiežius “nepagauna tono” kalbėdamas apie Rusijos karą prieš Ukrainą, arba, kaip šiuo atveju, apie Rusiją. <...>  Belieka pripažinti, kad yra dalykų, kuriuose Popiežius nesugeba išlaikyti pusiausvyros“. Komentare primenama, kad XX amžiuje ypač du popiežiai, Pijus XI ir Jonas Paulius II gerai suprato mūsų gyvenamą regioną. Ambasadorė baigia įrašą kvietimu pagalvoti apie mūsų pačių išmanymą bei supratimą, kai kalbame apie kitų valstybių bei regionų situacijas.

Kitas jos įrašas FB juostoje dar lakoniškesnis. Cituoju: „Neįsivaizdavau, kad pasaulyje toks neklystančio popiežiaus poreikis. Ir ypač jo reikia netikintiems“.

Kastantas Lukėnas