Paieška

Šiluvos Švč. M. Marija Šiluvos Švč. M. Marija 

Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugsėjo 17 d.)

Šiemet ypač gausiai Šiluvos atlaidus lankę maldininkai buvo apdovanoti dvasinėmis dovanomis, šiam metų laikui neįprasta šiluma ir saulėtu dangumi. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, vaizdo žinia kviesdamas į didžiuosius Švč. M. Marijos Gimimo atlaidus, pažymėjo ir ypatingą šiemet minimą sukaktį, šv. Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 30-metį. Šis Dievo piligrimas Šiluvoje drąsino tikinčiuosius kreiptis į Mariją, Ligonių Sveikatą.

Arkivyskupas taip pat atkreipė dėmesį į šiemetinių atlaidų temą, nagrinėtą per katechezes: Vatikano II Susirinkimo mokymas apie Bažnyčią padeda rengtis po dvejų metų švęsimam Didžiajam krikščionybės jubiliejui.

Atlaidų programą praturtino susitikimai, koncertai, knygų pristatymai. Ugdant sinodinės Bažnyčios savivoką kasdien buvo kviečiama į diskusiją liturginių katechezių temomis. Akademine įžanga buvo kviečiama apmąstyti prieš dvejus metus paskelbtą Šiluvos deklaraciją; apie šią nacionalinę mokslinę konferenciją, skirtą religijos, sąžinės, žodžio laisvės temoms išsamiai pasakojama ją organizavusio Laisvos visuomenės instituto svetainėje.

Tarp pristatomų leidinių dėmesį ypač traukė „Artumos“ leidyklos naujai išleista knyga vaikams ir visai šeimai „Lobis. Slapta kelionė į Šiluvą“ drauge su stalo žaidimu „Kelionė į Šiluvą“. Maži ir dideli buvo kviečiami dalyvauti interaktyviame pristatyme ir susitikti su knygos autorėmis ses. Danguole Gervyte RA ir dail. Jūrate Tamošiūnaite-Karašauskiene.

Šiluvą ir Šilines vis dažniau aplanko kaimyninių šalių piligrimai. Švęsti Marijos Gimimo atvyko kelios latvių maldininkų grupės. Latvių kalba švęstoms Mišioms Apsireiškimo koplyčioje vadovavo Jelgavos vyskupas Edvardas Pavlovskis. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kvietė melstis ir lenkų piligrimus: Mišioms aikštėje vadovavo Lomžos vyskupas augziliaras Tadeuszas Bronakowskis. Kaip ir pernai, per Šilines švęsta graikų apeigų katalikų liturgija ukrainiečių kalba. Ukrainiečiai meldėsi Apsireiškimo koplyčioje su tėvais bazilijonais iš Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios ir Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno. Pažymėtina, kad Lietuvoje minimi Šventojo Juozapato Kuncevičiaus, kankinio už Bažnyčios vienybę, Polocko graikų apeigų katalikų arkivyskupo metai.

Praėjusį šeštadienį į Šeimų ir jaunimo dieną atvykę jaunieji piligrimai buvo kviečiami įsijungti į jaunimo programą „Paėjėti su Mergele Marija“ – atkeliauti pėsčiomis , su liudijimais ir malda Kryžiaus keliu. XXI tarptautinio piligriminio žygio jaunimas atkeliavo nuo Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčios. Vakare Šiluvos bazilikoje vyko koncertas šv. Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje atminti. Žiburių procesijoje buvo meldžiamasi už kiekvieno žmogaus indėlį atnaujinant ir plėtojant Bažnyčią.

Pagrindinė atlaidų dieną praėjusį sekmadienį buvo skirta Bažnyčiai, „keliaujančiai Tautai“, kuriai, kaip priminė šiemetinis atlaidų šūkis, „Marija yra vilties ir paguodos ženklas“. Eucharistijai vadovavęs apaštalinis nuncijus arkivyskupas Antun Petar Rajič homilijoje sakė: „Mergelės Marijos Gimimo šventė mums reiškia numatomą Dievo Žodžio Gimimą. Pagerbiant Dievo Motinos gimimą priartėjama prie tikrosios šios šventės reikšmės – Žodžio įsikūnijimo“. Ganytojas tęsė, kviesdamas įeiti į išganymo istorijos logiką: „Dar ir šiandien šiame pasaulyje Dievas teberašo savo istoriją, kuri yra išganymo projektas žmonijai. Švenčiausioji Mergelė Marija mums yra kaip auksinis žiedas, kuriame vienas su kitu susijungia laikas ir amžinybė, kur peržengiamos laiko ir amžinybės ribos“.

Trečiadienį Vilniuje, Vidaus reikalų ministerijoje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Lietuvos vyskupų konferencijos. Sutartimi siekiama gerinti visuomenės švietimą civilinės saugos klausimais, skleisti informaciją apie pasirengimą galimoms grėsmėms, stiprinti visuomenės narių savisaugos kultūrą.

Lietuvos bankas išleido kolekcinę sidabrinę 5 eurų monetą, skirtą Lietuvos Katalikų Bažnyčios vaidmeniui neginkluotame pasipriešinime. Pasak jos kūrėjų, monetos tema šių dienų kontekste įgyja dar didesnę prasmę.

Rugsėjį virtine šventinių renginių Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus parapija mini kūrimosi istoriją, vainikuojamą sekmadienį vykusia bažnyčios konsekravimo iškilme.

Laikraštyje „XXI amžius“ Birutė Nenėnienė rašo apie jau šeštą vasarą Šiaulių rajono bažnyčiose vykusį klasikinės ir sakralinės muzikos koncertų ciklą „Muzikinės bažnyčių naktys“. Baigiamasis ciklo koncertas skambėjo Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje. Tuo buvo taip pat paminėtas prieš 30 metų įvykęs šv. Jono Pauliaus II apsilankymas Meškuičių parapijoje esančiame Kryžių kalne.

Taip pat Kryžių kalno pranciškonų vienuolyne Mišiomis ir sakralinės muzikos koncertu paminėtas Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo Kryžių kalne 30-metis.

Telšių vyskupija praneša apie Žemaičių Kalvarijos bazilikoje kiekvieno mėnesio 2 dieną švenčiamus mažuosius atlaidus. Rugsėjo pradžioje melstasi už naujus mokslo metus, taip pat pašventintas paminklas ant vyskupo Jono Borutos SJ kapo.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje skelbiamas platus pokalbis su arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ, neseniai minėjusiu vyskupystės dešimtmetį. Šiais metais jo tarnystė skleidžiasi naujuose užsienio lietuvių katalikų sielovados baruose. Pokalbyje svarbūs tiek klausimai, tiek atsakymai, keliantys kitus klausimus ir kviečiantys imtis bendros atsakomybės už Bažnyčią, liudijant ne instituciją, bet Mokytoją Kristų. Į klausimą apie liberalėjančią Bažnyčios laikyseną arkivyskupas atsako: „Bažnyčios žvilgsnis, kas yra moralu ar nemoralu, nėra pasikeitęs. Pasikeitė atidumas ir jautrumas žmogui, jo galimybėms, jo supratimui, jo pasirinkimams, nebėra vien tik juoda ir balta. Ar tai ribų išplėtimas? Iki šiol nėra jokio dokumento, kad vienas ar kitas veiksmas nebėra laikomas nuodėme“.

Kitame „Bernardinai.lt“ straipsnyje Vilniaus universiteto kapelionas kunigas jėzuitas Gintaras Vitkus SJ pasakoja, kaip įkvėpimo savo veiklai ieško savo senelio, legendinio partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio laiškuose, kuriuos jis savo šeimai rašė iš partizanų bunkerio miške. Jis cituoja senelio laiško mintis, stebėtinai artimas šventojo Ignaco raginimui sieti tikėjimą su teisingumo siekimu ir priešinimusi blogiui. Stebėtina šio kario dvasinė branda: kovos prasmė, jo manymu, ne nuožmaus priešo naikinimas, o meilės ir teisingumo siekis, grumtynės dėl aukščiausių tiesos ir laisvės idealų, atjauta silpniesiems ir gebėjimas įprasminti kančią, aukojant ją už kitų laimę ir gerovę.

Kastantas Lukėnas

2023 rugsėjo 17, 11:50