Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugsėjo 10 d.)
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, sveikindamas konferencijos dalyvius, kvietė prisiminti pranašiškus popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, ištartus jam lankantis Lietuvoje.
„Jonas Paulius II atvyko į Lietuvą, kurios visuomenė buvo pasidalijusi, dažnai linkusi skirstyti savo narius į geriečius ir blogiečius. Popiežius atkreipė į tai dėmesį kalbėdamas Lietuvos dvasininkijai. „Tikimės, kad jūs kantria meile ir apaštališkuoju įkarščiu padėsite atkurti savosios šalies visuomeninę ir žmogiškąją darną. Jums tenebūna nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų, o vien tik vyrai ir moterys, kuriems reikia padėti išsivaduoti iš klaidų. Tebūna vien žmonės, kuriems reikia padėti išsivaduoti iš prievartos, smurto, žmogaus teisių išniekinimo, taip pat ir psichologinių to padarinių,“ – popiežių Joną Paulių II citavo Vilniaus arkivyskupas.
Gintaras Grušas taip pat išskyrė Jono Pauliaus II žodžių apie Kristaus ramybę reikšmę ir kvietė sekti pirmosios krikščionių bendruomenės pavyzdžiu. „Kristaus sekėjai pagonišką Romos imperijos visuomenę keitė pirmiausia savo pavyzdžiu. Tai buvo bendruomenė, į kurią žvelgdami pagonys matė, kaip jie vienas kitą myli. Ši bendruomenė rūpinosi apleistais vaikais, paliktais mirti pakelėse. Ši bendruomenė atsisakė kelti ranką prieš gyvybę – žudyti kūdikius. Ji rodė naują krikščioniškos šeimos pavyzdį. Ši bendruomenė ėmė rūpintis ligoniais ir vargšais. Kokį pavyzdį rodome mes, kaip katalikų bendruomenė šiandien? Ar girdisi mūsų balsas, o dar svarbiau, ar matomi mūsų veiksmai siekiant saugoti gyvybę, stiprinti šeimas? Pasaulio dvasia siekia iš mūsų atimti drąsą veikti ir kalbėti, tačiau jei Jėzus Kristus ir jo teikiama Ramybė yra mūsų gyvenimo ir veiklos pamatas, mums nėra ko bijoti,“ – kalbėjo arkivyskupas Gintaras Grušas, sveikindamas Šiluvoje vykusios konferencijos dalyvius. Visas jo kalbos tekstas skelbiamas internetiniame Vilniaus arkivyskupijos puslapyje.
Kauno arkivyskupijos internetinėje svetainėje skelbiamas minėtoje konferencijoje perskaitytas arkivyskupo Kęstučio Kėvalo pranešimas „Ideologinė kolonizacija ir religijos laisvė“. Jame jis rėmėsi popiežiaus Pranciškaus mokymu:
„Nuo savo pontifikato pradžios popiežius Pranciškus įspėja apie ideologinės kolonizacijos grėsmes. Viena iš tokių kolonizacijų yra gender ideologijos, apie kurias jis užsiminė posinodiniame apaštališkajame paraginime „Amoris Laetitia“ sakydamas, jog jos „neigia vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei abipusiškumą. Priešais akis regi visuomenę be lytinių skirtumų ir griauna šeimos antropologinį pagrindą“ (AL 56).“
Baigdamas pranešimą Kęstutis Kėvalas apibendrino:
„Krikščioniškasis tikėjimas įpareigoja mus bendradarbiauti su valstybe siekiant apsaugoti religijos laisvės erdvę neatsisakant deramos įvairovės pasaulietinėje plotmėje. Tai nėra konfesinių vertybių primetimas kitiems, bet budėjimas, kad viešojoje erdvėje neįsigalėtų ideologinis kolonializmas. Jam pasipriešinti reikalinga aktyvi krikščionių pastanga saugoti religijos laisvę, kaip pamatinį demokratinės visuomenės gėrį. Todėl Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiai: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32) šiandien mums tampa pilietinio veikimo programa. Tai ne tik pareiga pažinti tiesą, bet ir šio pažinimo dėka padėti visuomenei, kurioje gyvename, atpažinti ideologijas, galinčias atimti sąžinės, religijos ir žodžio laisvę. Mes esame pašaukti tęsti Viešpaties išlaisvinimo misiją šiandienos pasaulyje!“ Visas Kęstučio Kėvalo pranešimo tekstas skelbiamas internetiniame Kauno arkivyskupijos puslapyje.
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis dienos šviesą išvydo naujas žurnalo „Kelionė“ numeris. Žurnalo redaktorė sesuo Faustina Elena Andrulytė „Redakcijos palydėjimo“ skiltyje rašo: „Viena iš kertinių šio numerio temų – kūnas ir kūniškumas. Kūną, be kurio mūsų žmogiškas buvimas tiesiog neįmanomas, vadiname tai broliu asilu, šv. Pranciškaus įkvėpti, tai molio indu – pagal apaštalą Paulių. Kūnas kaip asilaitis, kaip indas, kaip šventovė. Kūnas kaip dovana ir kaip iššūkis. Kūnas, be kurio, kaip primena teologai, neįmanomas ir mūsų dangus. Kaip su juo būti, kaip elgtis? Kaip atsiranda neapykanta kūnui? Apie ką kalba toks, regis, žmogui nenatūralus elgesys kaip savižala? O kūnas, kuris dovanoja gyvybę… Moterys, po gimdymo, žvelgiančios į stebuklą, kuris į pasaulį atėjo per jų kūno dovaną. Moterys, bandančios įveikti savo baimę, priimti kūno pokyčius, kovoti su pogimdyvinės depresijos grimasomis. O ką galime pasakyti apie kūną, kurį jau apleido gyvybė? Kaip parodyti jam tinkamą pagarbą? Kaip išlydėti dėkingai?“
Šiai temai skirti teologės Jūratės Micevičiūtės, sesers Ligitos Ryliškytės, kunigo Kęstučio Dvarecko ir kitų autorių straipsniai.
Dar viena svarbi šio „Kelionės“ numerio tema – kunigystė ir Bažnyčios atsinaujinimas. Skiltyje „Asmenybė“ kalbinamas Prienų parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas teigia, kad dabar yra „autentiškos kunigystės laikai: kas tikra – lieka, kas netikra – atkrenta. Taip pamatome tikrąjį vaizdą, ne tam, kad išsigąstume, bet kad permąstytume visą savo strategiją“. Dar vienas dvasininkas, sakantis, jog dabar itin svarbu peržiūrėti pamatinius dvasininkijos veikimo principus – dominikonas Jokūbas Marija Goštautas. Savo tekste „Bažnyčios persikrovimo scenarijus: nuo individo prie asmens“ jis teigia, kad Bažnyčioje nebeužtenka daryti mažus kosmetinius remontus, siekiant išsaugoti tai, kas byra, bet čia itin reikalinga esminė slinktis nuo individo prie asmens.
Skiltyje „Tarnystė“ pristatomi jau daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos radijo eteryje skambančių „Mažosios studijos“ laidų kūrėjai. Straipsnyje taip pat aptariama, kuo toks ilgaamžiškumas yra išskirtinis ne vien katalikiškai Lietuvos žiniasklaidai.
Žurnalo „Kelionė“ skaitytojų taip pat laukia kunigo Kęstučio Dvarecko, teologo Valdo Mackelos, jėzuito Mindaugo Malinausko, benediktino Kazimiero Milaševičiaus straipsniai ir kiti aktualūs tekstai.
Giedrius Tamaševičius
