Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugpjūčio 27 d.)
„Ukrainos žmonės kasdien kovoja savuose frontuose: kas gydo grįžusius sužeistus artimuosius, kas po nakties atakų iš po nuolaužų traukia prispaustuosius, kas veža į frontą maisto, kas atokiausiuose sugriautuose kaimuose likusius gyvus pasiekia su maistu, kas patys kovoja – ne tik už savo šalį, bet ir už mus. Visi šie žmonės tikisi, kad mes nenusigręšime, nepavargsime, likimo valiai nepaliksime ligonių, senukų, be maitintojų likusių šeimų, našlaičiais tapusių vaikų. Kad neapsiprasime su karu jam vis tęsiantis ir griaunant nekaltų žmonių gyvenimus“, – sako Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Prašomų paaukoti daiktų sąraše – higienos, buities priemonės, mokykliniai reikmenys vaikams, negendantys ilgo galiojimo maisto produktai. Caritas informuoja, kad renkamos lėšos bus skirtos apgriautų namų atstatymui, ypač senjorų ir šeimų. Primenama, kad vieniems pastatams reikia plytų ir cemento, kitiems – langų ar durų, tretiems – medžiagų „kamšyti“ raketų išmuštų skylių.
Išsami informacija apie rugpjūčio 28–30 d. vyksiančią šeštąją Carito paramos Ukrainai kampaniją skelbiama puslapyje caritas.lt.
Šią vasarą Lietuvoje veiklą pradėjo Krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondas „Donum“. Neseniai fondas išleido Laisvės premijos laureatės, sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės autobiografinę knygą „Skubėkime daryti gera“. Ja pradedama leidinių serija „Pergalės ženklas“, kurioje pristatomos ryškiausios ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo asmenybės. Šiuo metu rengiama ir antroji serijos knyga – Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos bendradarbio ir disidento Petro Plumpos autobiografija „Kelionė į gyvenimą“. Šia proga Petrą Plumpą pakalbino Fondo „Donum“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Reventas. Rugpjūčio 25 d. interviu buvo paskelbtas krikščioniškų ir visuomeninių naujienų portale Laikmetis.lt.
Komentuodamas Bažnyčios užleidžiamas pozicijas visuomenėje, mažėjantį tikinčiųjų skaičių Petras Plumpa kalbėjo: „Bažnyčia – tai mes, tikintieji. Kodėl mes traukiamės iš savo pozicijų? Todėl, kad tragiškai nyksta krikščionys, norintys su Kristumi būti, Jam tarnauti ir su Juo bendradarbiauti. Bendravimas su Kristumi yra dvasinis, akimis nematomas, o modernusis bedieviškas pasaulis šiandieninį žmogų užlieja hedonistiniais vaizdiniais visą parą. Pagalvoti apie dvasines vertybes nebėra nei noro, nei laiko. Tai, kas buvo šventa, tampa istoriniais reliktais, muziejiniais eksponatais, liaudiškomis tradicijomis. Svarbiausias dvasinio atgimimo būdas yra vienas – prisiminti ir susigrąžinti buvusią meilę – gyvenimą su Kristumi ir Kristuje. Tą nesunkiai galime pasiekti, jeigu patys sau atsakysime į klausimą: kodėl mes to nedarome?“ – kalbėjo Petras Plumpa, kurio autobiografijos leidimą rengia Krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondas „Donum“.
Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras rugsėjo 2-ąją organizuoja tradicinį piligriminį jaunimo žygį nuo Aušros Vartų iki Trakų Dievo Motinos. Rugpjūčio 26 dieną apie būsimą piligrimystę bei Pasaulinių jaunimo dienų patirtis dienraščiui Bernardinai.lt papasakojo Jaunimo centro bendradarbiai, pasidaliję mintimis ir apie šių metų piligrimystei parinktą temą – ant Sinajaus kalno Mozei Dievo ištartus žodžius „Aš esu“.
Centro vadovė Kristina Trinkūnaitė atkreipė dėmesį į tai, kad šiais laikais, kai yra tiek daug dėmesį blaškančių dalykų, tokių kaip nuolatinis informacijos srautas ir greitas gyvenimo tempas, pasidaro sunku tiesiog būti. Bet Dievas mums nori padėti atsisakyti to, kas taip stipriai įtraukia, ir susitikti tiek su savimi, tiek su Juo pačiu, nes Jis yra visur.
„Pastebėjau, kad ši buvimo su Dievu tema vis atsikartoja įvairiose veiklose, kalbose, atsikartoja net apibendrinant diskusiją ar pasidalinimą. Tad susėdę su komanda prie stalo pasitarti, kartu pasimeldę, vieningai sutarėme, kad ieškosime temos, kuri kviestų mus mąstyti apie Viešpaties buvimą ir buvimą su Juo. Pasirinkome Mozei tariamus žodžius: „Aš esu“, tačiau tai tik pirmasis momentas. Nuo jo atsispyrę, keliausime žygio metu apmąstydami ir kitas Šventojo Rašto vietas, kuriose Dievas sako: „Aš esu.“ Šis skirtingų ištraukų apmąstymas taip pat parodo, kad Dievas yra su savo tauta pačiose įvairiausiose situacijose nuo istorijos pradžios iki paskutinės akimirkos,“ – kalbėjo Kristina Trinkūnaitė.
Nukryžiuotojo Kristaus kongregacijos sesuo, Jaunimo centro referentė Adelė Pilipavičiūtė piligrimystę apibūdino „mus žadinančia širdies malda kojomis“. Ji taip pat priminė, kad vienas iš būdų, padedančių artimai susitikti Dievą, yra mūsų pačių susitikimas su savo širdies tikrove. O piligrimystė pėsčiomis tam puikiai tinka. „Kai visą dieną keliauji – tiesiog nebeturi jėgų kažką vaidinti, lieki tikras ir paprastas, vėjas nupučia tas kasdienybės dulkeles, o Viešpats randa būdų, kaip šį tą svarbaus apie tavo širdį papasakoti,“ – sakė sesuo Adelė Pilipavičiūtė.
Giedrius Tamaševičius
