Bazilijonai Chersone: dėkojame Dievui ir geriems žmonėms
Klausiamas, kaip pasikeitė jo gyvenimas po to, kai rusų kariuomenė 2022 m. vasario mėnesį pradėjo plataus masto agresiją prieš Ukrainą, kunigas sakė, kad nuo to laiko jį nuolat lydi jausmas, jog kiekviena gyvenimo diena gali būti paskutinė, jog eidamas miegoti jis nėra visiškai tikras, kad sulauks ryto. Iš pradžių buvo sunku psichologiškai susitaikyti su tokia situacija, tačiau vėliau per Švenčiausiojo Sakramento adoraciją jis prašė Viešpatį, kad duotų jam jėgų gerai vykdyti kunigo tarnystę karo sąlygomis, ir nuo to laiko viskas pasikeitė, širdis prisipildė ramybės. Kunigas Ignatijus pasakojo, kad jis pasikalbėjo su kitu mieste pasilikusiu vienuoliu bazilijonu broliu Pijumi ir jiedu nusprendė niekur nebėgti, o kiek tik įmanoma tarnauti vietos žmonėms. Nuo karo pradžios daug žmonių pasitraukė iš Chersono. Tie, kurie pasiliko, yra pagyvenę, ligoti, kiti – paprasčiausiai neturėjo kur bėgti. „Negalėjome palikti šių žmonių vienų“, – dalijosi kunigas.
Naujas tragiškas smūgis Chersonui buvo Naujosios Kachovkos užtvankos sunaikinimas. „Kai sužinojome, kad sugriauta Naujosios Kachovkos užtvanka ir kad vanduo Chersone gali pakilti tris ar keturis metrus, visi išsigandome. Tačiau šią naują situaciją sutikome taip pat, kaip ir karo pradžioje: niekas negalėjo pakirsti mūsų pasitikėjimo Dievu, mūsų Viešpačiu.“ Žinoma, pasakojo kunigas, buvo baisu matyti, kaip griūva pastatai, skęsta gyvūnai ir stengiamais gelbėti namuose įstrigusius žmones. „Buvo baisu, bet mūsų pasitikėjimas Dievu išliko tvirtas, kaip ir įsitikinimas, kad blogis negali nugalėti ir kad Viešpats, mūsų Dievas, suteiks mums jėgų atsilaikyti.“
Chersone pasilikę žmonės gyvena pastovios humanitarinės krizės sąlygomis. Trūksta visko – maisto, švaros reikmenų, asmens higienos priemonių. Tačiau, ačiū Dievui, vienaip ar kitaip sugebama gauti maisto ir būtiniausių dalykų, sakė kunigas dėkodamas Dievui už visus, kurie turi gerą širdį ir yra pasirengę padėti. Kunigas padėkojo ir tarptautiniam katalikų fondui „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ už Chersono gyventojams teikiamą humanitarinę pagalbą ir už paramą tėvų bazilijonų pastoraciniam darbui mieste.
„Dėkojame Dievui, kad esame gyvi ir sveiki, – galiausia sakė kunigas Ignatijus Moskaliukas. – Taip pat stebuklas, kad mūsų vienuolynas ir bažnyčia išliko, kad turime kur melstis ir kad mūsų bažnyčia nėra tuščia, bet pilna žmonių. Dėkojame Dievui ir už tai, kad davė mums globėją šventąjį Juozapą, kuriam pavedu mūsų vienuolyną ir mūsų miestą. Dėkoju Dievui ir šventajam Juozapui už tai, kad mus globoja.“ (jm / Vatican News)
