Praėjusi savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (balandžio 2 d.)
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas prisiminė prieš beveik dvidešimt penkerius metus įvestus kursus sužadėtiniams ir su tuo susijusius sunkumus. Arkivyskupas džiaugėsi, kad visi sunkumai buvo nugalėti, o šiandien kursai sužadėtiniams yra savaime suprantamas dalykas ir duoda gražių vaisių stiprinant visuomenėje supratimą apie krikščionišką šeimą. Pagrindinį pranešimą – „Meilės džiaugsmo grūdai naujai sėjai. Apie popiežiaus Pranciškaus pasiūlymą Santuokos kelionei“ - skaitė Šeimos reikalų tarybos pirmininkas vysk. Arūnas Poniškaitis. Vyskupas apžvelgė Pasauliečių, Šeimos ir gyvybės dikasterijos prieš metus paskelbtas pastoracines gaires, kuriose santuokinis gyvenimas prilyginamas katechumenato kelionei. Bažnyčia turi ieškoti būdų, kaip nuo vaikystės lydėti link Santuokos, o po Santuokos priėmimo palydėti susituokusiuosius link santuokinio gyvenimo pilnatvės. Mišiose buvo prisimintas prieš metus įvykęs pasaulio paaukojimas Nekaltajai Švč. M. Marijos širdžiai. Pamaldų dalyviai atnaujino šį paaukojimą ir visi drauge meldė Dievo Motinos globos bei užtarimo.
Kaip didieji Kristaus kančios, mirties ir Prisikėlimo slėpiniai būdavo išgyvenami Baroko epochoje pasakoja Bažnytinio paveldo muziejuje atidarytos parodos „Theatrum biblicum“ kuratorė menotyrininkė dr. Asta Giniūnienė. „Bernardinai.lt“ straipsnyje ji pasakoja apie viduramžiais Europoje susiformavusią liturginę tradiciją: Gavėnios laikotarpiu nuo Pelenų dienos iki Didžiosios savaitės trečiadienio bažnyčių presbiterijose būdavo pakabinama didelė uždanga su biblinėmis scenomis. Su šia tradicija siejamas parodoje pristatomas unikalus XVIII a. pirmosios pusės paveikslų ciklas iš Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios.
Viešumoje neslūgsta dėmesys įvykusiam istoriniam Konstantinopolio patriarcho vizitui, svarstoma apie jo padarinius. „Bernardinai.lt“ dienraštyje Saulena Žiugždaitė pakalbino kun. Vitalijų Mockų, vieną iš penkių ortodoksų dvasininkų, kurie buvo pašalinti iš Maskvos patriarchato už kritiką karingai patriarcho Kirilo retorikai, o po to priimti į Konstantinopolio patriarchato jurisdikciją. Dvasininkas džiaugėsi ir stebėjosi greita įvykių seka, taip pat gyrė politikų supratingumą, kurie veikė laikydamiesi Lietuvos įstatymų, bet nesikišdami į Bažnyčios vidaus reikalus.
Istorikas dr. Arūnas Streikus pažymėjo, kad politikai, kaip paaiškėjo konferencijoje Seime, aiškiai įvardijo šio įvykio reikšmę, tačiau jis pasigedo adekvataus žiniasklaidos ir viešumos dėmesio – gal dėl to, kad žinia į viešumą iškilo tik visai priartėjus vizitui ir nebuvo spėta tinkamai pasiruošti. Pasak jo, nenuvertinant popiežiaus Pranciškaus vizito svarbos, istoriniu požiūriu patriarcho Baltramiejaus vizitas buvo gal dar svarbesnis. Straipsnio pavadinime cituojamas istoriko teiginys „Religiniame pasaulyje prasideda tektoniniai lūžiai“.
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas agentūrai ELTA sakė, kad Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios bažnytinės struktūros įkūrimo galima tikėtis artimiausiais mėnesiais. Pasak jo, svarbus faktorius yra 70 tūkstančių į Lietuvą atvykusių ukrainiečių, kurių daugumai nepriimtina melstis minint patriarchą Kirilą, o taip daroma Maskvos patriarchato cerkvėse. Komentuodamas Lietuvos stačiatikių vyskupijos siekį įgyti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, politikas pabrėžia kad tai Bažnyčios kanoninis sprendimas, tačiau drauge nurodo kitų šalių patirtį, rodančią, jog Maskvos patriarchatas nėra linkęs suteikti tikrą autonomiją, nes bažnytinę veiklą traktuoja kaip politinės veiklos tęsinį.
Lietuvos visuomenei palankus metas susipažinti su kitų ortodoksų tikėjimą išpažįstančių tautų tradicijomis. Pavyzdžiui graikų ortodoksų bendruomenė iki šiol negalėjo švęsti Kalėdų ar Naujųjų metų pagal savo kalendorių, savo kalba, savo papročius. Svetainėje „Ortodoksas.lt“ kun. Gintaras Jurgis Sungaila dėkoja Lietuvos graikų bendruomenei, palaikiusiai jai tarnavusius dvasininkus ir pasakoja apie graikų tradiciją gaminti „Ponią Gavėnią“, turinčią septynias kojas, atitinkančias septynias ortodoksų Gavėnios savaites.
Ketvirtadienį Vilniuje Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume pirmą kartą aukotos Mišios už sovietinių represijų aukas. Jomis paminėtos aukos, kurioms 1944–1947 metų sausio–kovo mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Mišias aukojo arkivyskupas Gintaras Grušas, kankinių pavardes skaitė Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai.
Maltos ordino pagalbos tarnybos globėjas vysk. Darius Trijonis FB paskyroje pasakoja apie praėjusį šeštadienį Marijampolėje vykusį Pietų regiono maltiečių grupių susitikimą. Lietuvos maltiečių interneto svetainėje pasakojama apie Londone vykusią tarptautinę hospitaljerų konferenciją, kurioje rinkosi Maltos ordino organizacijų vadovai iš penkių pasaulio žemynų.
Paskutinį kovo penktadienį Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje vyko maldos ir pasidalijimų vakaras, skirtas benediktinui tėvui Žerarui de Martel OSB, minint jo iškeliavimo pas Viešpatį antrąsias metines. Buvo pristatyta tėvo Žeraro knyga „Tik į priekį“.
Ketvirtadienį Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje vyko susitikimas su misionieriais iš Didžiosios Britanijos Michelle ir Peter Moran. Konferencijose dalytasi apie atvirumą Šventosios Dvasios balsui ir pasauliečių vaidmenį Bažnyčioje.
Naujame balandžio „Artumos“ mėnraštyje paskirtasis vyskupas Saulius Bužauskas pasakoja apie savąjį pašaukimą apibendrindamas: „Daug metų sakiau Dievui „ne“– šie žodžiai parinkti straipsnio antrašte. Tarp ženklų, padėjusių apsispręsti už kunigystės kelią, jis pasakoja apie patirtį „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenėje, kai žmonės su proto negalia pradėjo jį vadinti kunigu...
Naujo žurnalo „Jėzuitai“ numerio turinį apibūdina jo paantraštė: „Misija ir misionieriai“. Žurnale savo misiją Pietų Afrikos Respublikoje prisimena šiuo metu Lemonte ją atliekantis t. Vaidas Lukoševičius, apie norą darbuotis Lietuvoje pasakoja iš JAV atvykęs br. Juozapas Glėbas, CFX. Į tautiečius kreipiasi į naują misiją – rūpintis po visą pasaulį pasklidusių lietuvių sielovada – siunčiamas arkivysk. Lionginas Virbalas. Su kokiais iššūkiais ir išbandymais ilgame savo ugdymo(si) kelyje susiduria jėzuitai, žurnale pasakoja sausio mėnesį paskutiniuosius įžadus davę t. Mindaugas Malinauskas ir t. Eugenijus Markovas. Aptariama, kaip savo misiją atliko 28-asis Jėzaus Draugijos generolas t. Pedro Arrupe, savo žemiškąją misiją taip pat jau baigęs buvęs Lietuvos jėzuitų provincijolas vysk. Jono Borutos laiške išdėsto svarbiausius savo gyvenimo principus.
„ Naujojo židinio-aidų“ antrame šių metų numeryje Aistė Paulina Virbickaitė tęsia pasakojimu apie aplankytus muziejus, o įspūdį pabuvojus Juozo Tumo Vaižganto bute-muziejuje Kaune apibendrina antrašte: „Meniškai-pilietiškai-kunigiška“. Atskirai aptariama ir kan. J. Tumo turėta meno kūrinių kolekcija.
Pristatydama ketvirtinio žurnalo „Kelionė“ pirmą šių metų numerį jo redaktorė, Šventosios Šeimos kongregacijos sesuo Faustina Elena Andrulytė SF išskiria publikacijoms būdingą tvirtumo temą. Skiltyje „Asmenybė“ tvirtumą gyvenimo išbandymuose liudija Teresė Urbšytė-Ūksienė. Per jos pasakojimą atsiveria ir jos brolio prel. Antano Rubšio gyvenimo istorija.
Kastantas Lukėnas
