Paieška

Patriarchas Baltramiejus Vilniuje Patriarchas Baltramiejus Vilniuje  (LRVK)

Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (kovo 25 d.)

Žiniasklaidos kanalais plačiai ir palankiai nušviestas Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus trijų dienų vizitas Lietuvoje.

Antradienį patriarchas Baltramiejus pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuva. Vyriausybės vardu dokumentą pasirašė premjerė Ingrida Šimonytė. Komentuodamas šį susitarimą patriarchas Baltramiejus pareiškė, kad Lietuvoje atsiveria perspektyva kurti bažnytinę struktūrą ir galimybė siekti Ekumeninio patriarchato egzarchato įsteigimo. Pasak jo, taip būtų atkurtas istorinis teisingumas: Lietuvoje nuo XIII amžiaus užmegzti čia gyvenusių ortodoksų krikščionių santykiai su Ekumeniniu patriarchatu. Patriarchas Baltramiejus taip pat susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir pristatė planus dėl šio Konstantinopolio patriarchato bažnytinės struktūros Lietuvoje. Patriarchas taip pat susitiko su besikuriančia tikinčiųjų bendruomene ir penkiais ortodoksų dvasininkais, kuriuos neseniai Ekumeninis patriarchatas grąžino į dvasininkų luomą. Šie dvasininkai, anksčiau priklausę Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijai, buvo nubausti už pasipriešinimą Rusijos vykdomam karui Ukrainoje.

Patriarchas Baltramiejus lankėsi Antakalnio kapuose, kur pagerbė žuvusius už Lietuvos laisvę.

Trečiadienį patriarchas Baltramiejus dalyvavo Seime vykusioje konferencijoje „Tarpkultūrinis ir religinis dialogas“. Konferenciją organizavo Europos Parlamento Europos liaudies partijos frakcija. Renginį sveikinimo kalbomis atidarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė -Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė savo kalboje pabrėžė: betikslis žiaurumas ir nusikaltimai žmoniškumui, kuriuos vykdo karą prieš Ukrainą tęsianti Rusija, yra nesuderinami su krikščioniška etika ir jiems neturi būti vietos pasaulyje. Ji dėkojo Lietuvos religinėms bendrijoms ir organizacijoms teikiančioms pagalbą ukrainiečiams ir gyrė pastangas pasirūpinti mūsų šalyje prieglobstį radusių ukrainiečių sielovada, kad jie turėtų galimybę išpažinti savo tikėjimą ir priimti sakramentus nepamindami ir savo įsitikinimų.

Patriarchas Baltramiejus savo kalboje apgailestavo dėl pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje išryškėjusių tendencijų: ekonominių ir technologinių unifikacijos procesų, deja, nelydi atitinkamas kultūrinis ir dvasinis suartėjimas, išsisklaidė pasaulinės taikos iliuzija. Klaidingos idėjos dvasinėje srityje gali turėti katastrofiškų padarinių, kaip rodo Ukrainoje vykstanti tragedija. Neišprovokuotos Rusijos agresijos nulemtą krizę patriarchas palygino su „geopolitiniu žemės drebėjimu“ ir pabrėžė jos keliamą iššūkį visam ortodoksų pasauliui. Konstantinopolio patriarchas trumpai apžvelgė istorinę krikščionybės raidą didžiulėje teritorijoje tarp Baltijos ir Juodosios jūros formuojantis Kyjivo – Maskvos ašiai. Osmanams užkariavus Konstantinopolį Maskvos carai naudojosi Bažnyčia kaip instrumentu politiniams tikslams ir nuosekliai siekė dvasinės lyderystės ortodoksų pasaulyje; Maskva pretendavo tapti „trečiąja Roma“. Patriarchas Baltramiejus išryškino klaidingą „panslavizmo ideologiją“, pasak kurios visi slavai turėtų būti suvienyti vadovaujant Maskvai. Ši XIX a. giliai rasistinė ideologija rado savo religinę išraišką etnofiletizme, kurį 1872 m. Konstantinopolio Didysis Susirinkimas pasmerkė kaip ereziją. Mūsų laikų etnofiletizmo atmaina yra vadinamoji „russkij mir“, „rusų pasaulio“, ideologija, kuria „pateisinama“ karinė invazija į Ukrainą. Pasak patriarcho, žlugus Sovietų Sąjungai susiformavo „pseudoreligija“, kurioje senosios imperialistinės strategijos vykdomos ciniškomis iš sovietų paveldėtomis priemonėmis. Rusijoje Bažnyčia ir valstybė bendradarbiauja agresijos nusikaltimuose, jos dalijasi bendra atsakomybe ir dėl šokiruojančio vaikų grobimo. Baigdamas patriarchas pažymėjo, kad pasibaigus karui reikės taip pat dvasinio atkūrimo pastangų ne tik Ukrainoje bet ir Rusijoje, padedant žmonėms grįžti prie tikrųjų ortodoksų tikėjimo versmių ir bendrų vertybių.

Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliamus iššūkius, milijonus prieglobsčio ieškančių žmonių, destrukciją, karo aukas. Pasak jo, šiandien susiduriame su „hibridiniu karu“, kuris vykdomas ne tik tradiciniais kariniais ginklais, bet ir informaciniu karu, taip pat ekonominiu karu, teroro aktais. „Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad karo naratyvą nuspalvino religinis atspalvis. Maskvos patriarcho Kirilo karingos homilijos mus pribloškė“, – sakė arkivyskupas. Jis pažymėjo, kad padedant Ukrainos Bažnyčių ir religinių organizacijų tarybai vykdomas „gailestingosios meilės ekumenizmas“, nes karo sąlygomis susiskaldymai tampa antraeiliais dalykais. Arkivyskupas G. Grušas ragino: „Šiandien, labiau nei kada nors anksčiau, krikščionių vienybė yra svarbiausias tikslas siekiant užtikrinti tikrą europiečių vienybę. Krikščionių vienybė iš tiesų galėtų padėti per atleidimą įveikti istorijos žaizdas, kurios vis dar gyvos mūsų išvargintose žemėse ir ypač tokiose kaip Ukraina, kuri istoriškai buvo tiltu tarp rytų ir vakarų“. „Kaip krikščionys mes žinome, kad taika nėra vien tik karo nebuvimas, ji reikalauja pagarbos ir gyvos bendrystės su kiekvienu iš mūsų kaimynų. Vienintelis kelias pirmyn yra per atleidimą ir susitaikymą, o tikrąją taiką kuria tik meilė“, – sakė Vilniaus arkivyskupas.

Po konferencijos Seime arkivyskupas Gintaras Grušas palydėjo patriarchą Baltramiejų į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų buvusiame KGB kalėjime. Jo Šventenybė po apsilankymo paliko tokį įrašą svečių knygoje:

„Žmogaus negali nepapiktinti ir neskatinti jo pasipriešinti šie siaubingi ir nežmoniški šėtoniškojo KGB nusikaltimai ir apskritai ateistinis komunizmas, kuris negerbė ne tik religijos, bet ir žmogaus asmens šventumo bei orumo. Kaip žmonėms, mums gėda dėl to, ką vieni žmonės išdrįso padaryti kitiems žmonėms. Šių visų baisių ir siaubingų dalykų reginys mus moko stengtis, kad žmonės daugiau niekada nedrįstų jų kartoti – jei dar nori būti vadinami žmonėmis. Karštai už jus besimeldžiantis Dievui. + Baltramiejus iš Konstantinopolio.“

Po to Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus lankėsi Aušros Vartuose ir meldėsi prie Gailestingumo Motinos atvaizdo. Jis giesme pasveikino Mergelę Mariją, drauge su kitais lotyniškai meldėsi „Tėve mūsų“ ir „Sveika Marija“ maldas. Patriarchas ragino nepaliauti melsti Mariją taikos Ukrainai ir įteikė dovaną – Čajniče Dievo Motinos ikoną.

Patriarchas Baltramiejus Rūdininkų aikštėje taip pat pagerbė Vilniaus geto aukų atminimą.

Baigdamas vizitą Lietuvoje patriarchas Baltramiejus dėkojo už šiltą priėmimą aukštiesiems valdžios pareigūnams, ambasadoriams, Vilniaus katalikų arkivyskupui. Jis taip pat išreiškė apgailestavimą, kad, Maskvos patriarchato arkivyskupijai Lietuvoje vadovaujantis metropolitas Inokentijus, deja, neatvyko susitikti su Konstantinopolio patriarchu... Tiesa, buvo skelbiama apie kvietimą apsilankyti Šventosios Dvasios vienuolyne, tačiau, pasak patriarcho Baltramiejaus, tai nebuvo derama forma išreikštas tikras kvietimas.

(Kastantas Lukėnas)

2023 kovo 25, 10:12