XII Bažnyčios socialinės doktrinos festivalis Veronoje
Kas yra Bažnyčios socialinė doktrina? Norint suprasti jos paskirtį, reikia atsiminti egzistencinę patirtį, su kuria yra susidūręs kiekvienas nuoširdus tikintysis: susidūrus su problemomis, sunkumais, neaiškumu atsiveria keli pasirinkimai – pagal Viešpaties mokymą arba pagal pasaulio logiką, kuri neretai atrodo patrauklesnė. Tačiau ir tada, kai ryžtamasi laikytis Dievo ir artimo meilės kriterijaus, yra daug problemų ar situacijų, kurios tokios sudėtingos ir daugiasluoksnės, kad nėra betarpiškai akivaizdu, kokią poziciją turėtų užimti krikščionis.
Būtent čia į pagalbą ateina Bažnyčios socialinė doktrina, kurios svarbiausi principai ir aktualiausių problemų analizė pateikiami popiežiaus enciklikose, kompetentingų Šventojo Sosto institucijų dokumentuose. Nors Bažnyčios socialinės doktrinos pavyzdžių galima aptikti jau Apaštalų darbuose, sutariama, kad kaip savarankiška ir organiška mąstymo perspektyva ji išryškėjo Leono XIII pontifikato metu, XIX amžiaus pabaigoje, kai per Europą nusirito kelios politinių revoliucijų bangos, gimė naujos pasaulėžiūros ir doktrinos, visuomenės įžengė į vadinamąjį industrinės raidos tarpsnį, radikaliai pakeitusį žmonių santykius ir iškėlusį naujų problemų. Kiekvienas XX–XXI amžių popiežius paskelbė po vieną ar po kelias enciklikas, kito pobūdžio dokumentus, priskirtinus Bažnyčios socialinei doktrinai. Popiežius Pranciškus – ne išimtis: ryškiausias jo mokymo pavyzdys, ko gero, yra enciklika Laudato si‘ apie tai, kad moralinės, ekologinės, socialinio teisingumo ir skurdo problemos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir gali būti iš tiesų išspręstos tik visos kartu. O tam būtina atsisakyti kai kurių šiandien dominuojančių minties ir elgesio nuostatų, nes būtent dėl jų ir atsidūrėme akligatvyje.
Bažnyčios socialinė doktrina yra krikščioniško gyvenimo realizmo ženklas bei įrankis: krikščioniškas tikėjimas negali būti abstraktus, atitrūkęs nuo pasaulio ir nuo gyvenimiškų pasirinkimų. Kita vertus, Bažnyčios socialinė doktrina nesiekia būti katalikų politine programa: ji siekia atskleisti gaires, perspektyvas ir būtinas sąlygas kiekvieno žmogaus orumui, įskaitant religijos laisvę.
Savo sveikinime XII Bažnyčios socialinės doktrinos festivalio Veronoje dalyviams kardinolas Matteo Zuppi, Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, kalbėjo apie susitikimo temą – „Aistrą susitikti“. Mes, pažymėjo italų kardinolas, įpratome ne susitikti, o susidurti. Susidūrimas, buvimas prieš kažką tapo ir bendravimo socialiniuose tinkluose norma. Regis, kad dažnai pasiduodame apgaulei, jog susidurdami įrodysime savo svarbą ir iš tiesų apginsime savo idėjas. Bažnyčios socialinė doktrina, siekianti parodyti asmens grožį ir svarbą, pateikia alternatyvą – susitikimą. Susitikti nereiškia išsižadėti savo idėjų. Susitikimą galima nusakyti kaip tokį nusiteikimą: einu ne prieš tave, bet einu kartu su tavimi. Ir tai daug ką keičia. (RK / Vatican News)
