Paieška

Šiluvos Dievo Motina Šiluvos Dievo Motina 

Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugsėjo 11 d.)

Šiluvos bazilika gali tapti dvasiniu ryšiu susieta su Didžiąja Mergelės Marijos bazilika Romoje.

Šiluvoje vyksta didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai. Jie tęsis visą oktavą iki rugsėjo 15 d. Į Šiluvą kasmet keliasdešimt tūkstančių piligrimų suvažiuoja ne tik iš Lietuvos, bet ir įvairiausių pasaulio kraštų. Čia jie atvyksta brangindami ir tęsdami jau daugiau kaip 500 metų gyvuojančią unikalią lietuviškų atlaidų tradiciją (istoriškai pagrįsta, jog nuo XVII a. popiežius Pijus VI čia leido švęsti atlaidus visą aštuondienį, o sovietmečiu Šiluvon plūstančių žmonių nesustabdydavo net ir KGB užtvaros kiaulių marais). Šįmet čia bus prisimintas ir LKB Kronikos 50-metis.

Šiluvos bazilika gali tapti dvasiniu ryšiu susieta su Didžiąja Mergelės Marijos bazilika Romoje. Rugsėjo 8-ąją, užbaigiant Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmę Šiluvoje,  arkivyskupas Lionginas Virbalas pristatė ypatingą Šiluvos šventovės iniciatyvą – prašyti dvasinės giminystės ryšio su Didžiąja Mergelės Marijos bazilika Romoje. Šioje Romos bazilikoje gerbiamas Marijos, „Salus populi romani“ („Romiečių globėjos“), atvaizdas vienas iš seniausių jos atvaizdų Vakarų Bažnyčioje. Prie jo pradėdamas ir užbaigdamas savo apaštališkąsias keliones suklumpa maldai ir popiežius Pranciškus.

Popiežius meldžiasi prie Marijos, „Salus populi romani“ , atvaizdo
Popiežius meldžiasi prie Marijos, „Salus populi romani“ , atvaizdo

Jau 300 pasaulio bazilikų yra susivienijusios su šia bazilika Romoje dvasiniu ryšiu. Tokį ryšį trokšta užmegzti ir Šiluvos bazilika, kurios didžiajame altoriuje nuo XVII a. pirmųjų dešimtmečių gerbiamas Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdas yra nutapytas pagal tą patį Hodegetria ikonografinį tipą.

Pažymint Šiaulių vyskupijos įkūrimo 25-ąsias metines, rugsėjo 10 d. Šiaulių vyskupija organizavo piligriminį žygį iš Kryžių Kalno į Šiluvą.

Šiemet minime monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gimimo šimtmetį. Dvasininkas, politinis kalinys ir tremtinys buvo pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas ir ilgametis jos vadovas. 2022-uosius Lietuvos Seimas paskelbė Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais. Kunigas, atlaikęs sunkiausius gyvenimo išbandymus, pralenkęs laiką, iki šiol išlieka nesuvaidintos atjautos bei žmogiškumo simboliu ir tiltu, jungiančiu skirtingus pasaulius. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras monsinjoro atminimui rugsėjo  7 d. surengė konferenciją-minėjimą „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimo kelias – nuo Gulago kalinio iki Vilniaus arkikatedros klebono“.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius 2022 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 dienomis dalyvavo tarptautiniame kongrese, kurį organizavo Vokietijos katalikų solidarumo akcija „Renovabis“. Kongresas vyko Miunchene ir buvo skirtas darbo migracijos problemoms spręsti. Daugiausia dėmesio kongreso pranešimuose buvo skirta ukrainiečių pabėgėlių dalyvavimo darbo rinkoje klausimams aptarti.

Vilniuje baigtas trejus metus trukęs Aušros Vartų koplyčios ir Teresės bažnyčios atnaujinimas – sustiprinta Marijos paveikslo apsauga, įrengtas liftas neįgaliesiems, lobynas, restauruotos freskos. „Baigėsi didelis projektas, kuris užtruko trejus metus, atlikta gausiai įvairiausių darbų, kurie buvo skirti tarnauti žmonėms“, – žurnalistams sakė Šv. Teresės bažnyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Latoža.

Portalas „Lrt.lt“ skelbia, kad Latvijai norint šalies stačiatikių bažnyčią atskirti nuo Maskvos, ekspertai skeptiški – metodai autokratiški. Latvijos prezidentas siekia, kad iki šiol Maskvos patriarchatui pavaldi šalies stačiatikių bažnyčia taptų visiškai nepriklausoma. Lietuvos religijos ekspertai ir politikai į tokią kaimynės idėją žiūri kritiškai, esą politikų kišimasis pažeidžia religijos laisvės principus ir labiau primena ne demokratinės, o autokratinės valstybės metodus.

2022 rugsėjo 11, 09:00