Nuncijus: laukiame popiežiaus krauju aplaistytoje Ukrainos žemėje
Iškilmė Odesoje vyks Žolinės dieną, kai ją švenčia Romos katalikai (graikų katalikai šią šventę – Marijos Užmigimą – mini dviem savaitėmis vėliau). Iškilmė Odesoje, į kurią aš pats vyksiu, bus labai svarbi ta prasme, kad jau nuo devynioliktojo amžiaus Odesos katedroje yra gerbiamas labai žymus ir Ukrainos katalikams brangus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų paveikslas. Tai Rafaelio paveikslo kopija, kurią septynioliktajame amžiuje nutapė žymus Italijos Toskanos dalininkas Carlo Dolci, padovanota Odesos katalikams. (Beje, šis dailininkas nutapė ir gana žinomą šv. Kazimiero atvaizdą, esantį Florencijos Pitti galerijoje. Red. past.). Odesoje vyks Mergelės Marijos paveikslo karūnavimas. Ši iškilmė svarbi tuo, kad pats popiežius Pranciškus rugpjūčio 3 d. palaimino karūną. Tad Žolinės iškilmė Odesoje bus dar vienas vienybės su popiežiumi ir visa Bažnyčia ženklas, taip pat dar vienas mūsų pasiaukojimo Švč. M. Marijai aktas. Ne naujas pasiaukojimas, bet jo atnaujinimas. Prisimename kovo 25 d. vykusį Ukrainos ir Rusijos paaukojimą Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Pasiaukojimas Mergelės Marijos širdžiai negali būti vienkartinis, jis turi vykti kiekvieną dieną. Tad pasiaukojimas bus iškilmingai atnaujintas.
Šia proga norėčiau pabrėžti dar keletą aspektų. Visų pirma – dabartinis karas. Agresija, vykstanti prieš Ukrainą, yra labai intensyvi. Kai kurie miestai sugriauti. Kai kur žmonės ir šiuo metu gyvena automobiliuose. Kai kurie išvyko į užsienį, į Lenkiją, taip pat į Lietuvą, kiti – šiek tiek toliau, bet yra nemažai žmonių, kurie nenori labai nutolti nuo savo namų, kurie laukia ir žiūri, ar jų namai bus susprogdinti, sudeginti, ar gal ne. Situacija yra dramatiška. Tačiau, kai žiūrime į Marijos Ėmimą į dangų, jis mums primena, kad iš tikrųjų mūsų viltis, mūsų tikėjimas, mūsų meilė yra danguje. Šių dienų Ukrainoje niekas negali jaustis saugus. Kiekviena diena, kiekvienas išauštantis rytas yra dovana. Tai galioja ne tik Ukrainai, nes žinome apie grėsmes, kurias kelia kovos prie atominių jėgainių, pavojus, kad gali būti panaudotas atominis ginklas, tad iš tiesų ir visam pasauliui kiekviena diena yra dovana. Tad tuo labiau Marijos į Ėmimo į dangų diena mums yra priminimas, kur yra mūsų viltis. Ši viltis kartu yra ir džiaugsmas, krikščioniškas džiaugsmas, kadangi net jeigu iš žmogaus atimama gyvybė, arba laisvė, arba ramybė, arba taika, lieka tai, kas svarbiausia, lieka amžinybė. Tai ir yra mūsų džiaugsmo laidas.
Yra dar vienas svarbus dalykas, apie kurį man yra kalbėję nemažai vyskupų ir kunigų, – mes turime dar labiau sustiprinti maldą, kad Ukrainos, kuri yra šio karo auka, reakcija į žiaurumus, kuriuos patiriame kare, neperaugtų į gilią neapykantą. Mums reikalinga malda į Mariją ir jos motiniška apsauga, kad psichologiniame, dvasiniame lygmenyje nesusilygintume su agresorių žiaurumu, kad mūsų širdys neprisipildytų vien tik neapykantos. Tad aš jau laukiu to momento, kai nuvyksiu į Odesą ir kartu su ten esančiais vyskupais ir tikinčiaisiais kartu švęsime Žolinę.”
Odesos katedros Švč. M. Marijos paveikslas bus vainikuojamas popiežiaus pašventinta karūna, tad, galima sakyti, kad popiežius Pranciškus tam tikra prasme dvasiškai dalyvaus šioje iškilmėje. O kokia yra tikimybė sulaukti asmeniško popiežiaus apsilankymo Ukrainoje?
Man sunku komentuoti galimą konkretų sprendimą, kadangi jis priklauso nuo paties popiežiaus ir jo medikų. Popiežius keletą kartų ir man pačiam, ir kitiems yra pakartojęs, kad jis nori atvykti į Ukrainą. Tikimės, kad kiek įmanoma anksčiau galėsime pasveikinti Šventąjį Tėvą Ukrainos žemėje. Nes kokia tai žemė? Tai žemė, aplaistyta krauju. Kūdikių, nekaltų vaikų krauju pašventinta žemė. Kas tik gali, visi veržiasi pagerbti šią žemę savo buvimu ir malda. Dar labiau to trokšta Šventasis Tėvas. Taigi, tikimės.
