Paieška

Piligrimai prie Altagrasijos šventovės Piligrimai prie Altagrasijos šventovės 

Bažnyčia Dominikoje baigia jubiliejinius Marijos metus

Rugpjūčio 14 dieną Bažnyčia Dominikos Respublikoje baigia lygiai prieš metus pradėtą jubiliejų, skirtą Altagrasijos Dievo Motinos (Nuestra Señora de Altagracia) karūnavimo šimtmečiui. Altagrasijos Dievo Motinos titulu Mergelė Marija yra gerbiama kaip krašto globėja, o to paties vardo šventovė Higvėjaus mieste yra nacionalinis piligrimų centras. Jubiliejaus uždarymo iškilmėms vadovaus popiežiaus pasiuntinys.

Bažnyčia Dominikos Respublikoje nurodo, kad pirmoji Altagrasijos Dievo Motinos šventovė buvo pastatyta 1572 metais, o pagarbos Dievo Motinai tradicija šioje vietoje pradėjo sklisti dar anksčiau, pačioje XVI amžiaus pradžioje, visų pirma tarp atvykėlių iš Ispanijos. Šios tradicijos centre – to paties laikotarpio M. Marijos paveikslas.

1922 rugpjūčio 15 dieną, Pijaus XI pontifikato metu, Marijos paveikslas buvo karūnuotas. Kokia šio karūnavimo prasmė? Galima priminti, kad jau pirmuosiuose krikščionybės amžiuose galima rasti liturginių formulių, meninių atvaizdavimų, krikščionių rašytojų įžvalgų ir doktrininių teiginių, kuriuose pripažįstamas ypatingas Mergelės Marijos garbingumas, orumas ir vaidmuo išganymo plane, grindžiami evangeliniais pasakojimais, Apreiškimo Jonui vaizdiniais. Norint išreikšti pagarbą Dievo Motinai ir pabrėžti jos vaidmenį ne vien tarp apaštalų, bet ir kiekvienos krikščionių kartos gyvenime, buvo pasitelkti ir pasiskolinti valdovės, karalienės ar kiti panašūs titulai. Jei Kristus yra žmonių ir Visatos Valdovas, tai ir jo Motina turi būti Karalienė.

VI amžiaus šventasis ir Bažnyčios mokytojas Efremas Siras meldė Marijos užtarimo, kad ji, Karalienė, padėtų atsispirti piktajai dvasiai. VII amžiaus Konstantinopolio patriarchas Germanas Mariją vadina Karaliene, esančia aukščiau visų žemės karalių. XI ir XII amžiuje gimė garsiosios marijinės maldos, kartojamos ir šiandien: „Sveika, Karaliene“ ar „Dangaus Karaliene“. Šie motyvai perimti ir tęsiami barokinėje tapyboje: Mergelė Marija, dažniausiai laikanti dieviškąjį kūdikį, yra papuošta karūna arba karūnuojama Trejybės Asmenų ar angelų, sėdi ant karališko sosto, yra apsirengusi karališkais rūbais. Dauguma šių motyvų yra priskirtini vadinamosioms liaudies pamaldumo tradicijoms, paskirų tikinčiųjų teologinėms, dvasinėms ir poetinėms įžvalgoms, kurios, pasiekusios brandą, tapo visos Bažnyčios paveldu: 1955 metais buvo įsteigta visuotinė Švč. Mergelės Marijos Karalienės šventė.

Marijos paveikslų karūnavimo tradicija taip pat yra vienas iš amžių tėkmėje atsiradusių būdų išreikšti pagarbą Dievo Motinai ir pabrėžti jos vaidmenį. Šios tradicijos atsiradimas siejamas su Girolamo Paulucci de Calboli (1552–1625), vienuoliu kapucinu iš Forlio miesto šiaurės Italijoje. Paveikslo karūnavimui dažnai buvo naudojami tikinčiųjų dovanoti brangieji metalai ar vertingi akmenys, paaukoti su atgailos, dėkingumo, įžadų intencijomis. Dar vėliau išsivystė tradicija sukakčių ar svarbių įvykių progomis pakartotinai karūnuoti tą patį paveikslą, prie jau esančios karūnos ir kitų papuošimų pridedant dar vieną elementą.

Taip įvyko ir su Dominikos Respublikos Altagrasijos Dievo Motinos šventovės paveikslu. Jis buvo karūnuotas 1922 metais, o 1992 metų spalį šv. Jonas Paulius II, lankydamas Dominikos Respubliką Altagrasijos Dievo Motinos paveikslą papuošė paauksuota sidabrine diadema.

Bažnyčia Dominikos Respublikoje šimto metų pirmojo Altagrasijos Mergelės paveikslo karūnavimo jubiliejų pradėjo 2021 metų rugpjūtį, o jo uždarymo iškilmėms į šią Karibų valstybę vadovauti atvyko arkivyskupas Edgaras Peña Parra, Popiežiaus valstybės sekretoriaus pavaduotojas. (RK / Vatican News)

 

2022 rugpjūčio 13, 14:31