Lietuvos spaudos apžvalga (liepos 10 d.)
Liepos 6-ąją Lietuva minėjo Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną, tad šia proga Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukotose iškilmingose šv. Mišiose arkivyskupas Gintaras Grušas ragino, kad Valstybės dieną dėkodami Dievui už istoriją, už mūsų valstybę, už jos džiaugsmus ir sunkumus, grįžtume atstatyti teisingo santykio su Dievu, kad mūsų santykis tarpusavyje, šioje valstybėje ir pasaulyje būtų Dievo paliestas ir išgydytas, bei kad mes galėtume džiaugtis savo valstybe ir vieni kitais.
Šv. Mišiose, kuriose melstasi už Lietuvą, švenčiančią Valstybės dieną, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas sakė, kad ši malda – tai padėka gerajam Dievui už Lietuvos valstybę, kuria didžiuojamės ir prašome gerojo Dievo apsaugos, globos ir visiems mums Viešpaties malonių gausos. Šv. Mišias Kauno arkikatedroje bazilikoje koncelebravo vėliau homiliją pasakęs Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, kuris atkreipė dėmesį į įsipareigojimo svarbą – įsipareigoti tam, kad himne apgiedama tiesa, šviesa, vienybė tikrai ženklintų Lietuvos ateitį. Rusijos žiauri agresija prieš Ukrainą dar labiau skatina įsipareigojimą gyventi kaip savo šalies žmonėms, savo tautos sūnums ir dukterims.
Tinklalaidė „Pirmas žvilgsnis“: mums reikia kunigų, o kunigams – mūsų. Pasak portalo „Bernardinai.lt“ žurnalistų, tokį poreikį pirmiausia skatina skaičiai. Prieš karą Lietuvoje buvo 1500 kunigų, o šiandien jų sumažėjo daugiau nei perpus – ir kol kas nepanašu, kad ateityje bus kitaip. Šis tinklalaidės epizodas – ne apie statistiką, o apie mūsų santykį su dvasininkais. Koks jis? Ką galėtume keisti? Ko pasauliečiai tikisi iš kunigo, o kunigas – iš pasauliečio?
Šeši konservatoriai siūlo nustatyti baudžiamąją atsakomybę už tyčiojimąsi iš religinių įsitikinimų maldos namuose. „Neįmanoma tinkamai užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės į laisvą religijos išpažinimą, religinių apeigų atlikimą ar tikėjimo praktikavimą, jei nėra gerbiami tikinčiųjų įsitikinimai dėl deramo elgesio maldai ar religinėms apeigoms skirtuose maldos namuose ar kitose religiniam kultui skirtose vietose“, – teigia projekto autoriai. Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Justinas Urbanavičius, Dainius Kreivys, Valdas Rakutis ir Audronius Ažubalis tvirtina, kad nors egzistuojanti saviraiškos laisvė apima ir laisvę kritikuoti religiją ar net ją pašiepti, tačiau ši laisvė negali apimti laisvės tai daryti maldai ar religinėms apeigoms skirtoje vietoje.
Įsibėgėjo Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Praėjusį savaitgalį atlaiduose melstasi už meilės darbus darančiuosius ir šeimas. Telšių vyskupijos kanauninko Andriejaus Sabaliausko reportaže pasakojama, kad tradiciškai Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai prasidėjo liepos mėnesio 1 dieną šv. Mišiomis Panų Kalne ir vakaro šv. Mišiomis Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje. Šiais metais atlaiduose meldžiamasi už taiką visame pasaulyje bei paminimas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50-etis. Liepos 2 d., kada Bažnyčios liturginiame kalendoriuje švenčiama Marijos, Šeimų Karalienės šventė, visą dieną Žemaičių Kalvarijos Šventovėje buvo meldžiamasi už Carito, Maltos, Samariečių, Raudonojo Kryžiaus organizacijų narius, senelių namų gyventojus, vadovus ir darbuotojus bei savanorius. Liepos 4 dieną Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose melstasi už tikybos mokytojus, katechetus, visus pedagoginį darbą dirbančius žmones. Liepos 5 dieną atlaiduose melstasi už Lietuvos Respublikos karines pajėgas bei Šaulių organizaciją. Ne vienas šimtas karių meldėsi Bazilikoje už savo pašaukimą ginti Tėvynę Lietuvą, visų maldos kilo į Dangų už taiką Lietuvoje ir visame pasaulyje bei už karius ir šaulius, kurie nuolat budi Lietuvos sargyboje.
Liepos 10 dieną, sekmadienį, Vilniuje vyksta padėkos už Šeimos –„Amoris Laetitia“ metus diena Vilniaus arkivyskupijoje.
Nuo Šiluvos iki Kryžių kalno: į maldos namus grįžta „Bažnyčių naktų“ renginiai. Šiemet organizuojamos jau antrosios „Bažnyčių naktys“: liepos 21–24 dienomis vyks nemokami sakralinės muzikos koncertai, ekskursijos Šiaulių, Kelmės, Tytuvėnų, Šiluvos, Raseinių, Nemakščių, Verbūnų, Kurtuvėnų, Kuršėnų bažnyčiose. Antrus metus iš eilės šis renginių ciklas skiriamas šv. Jokūbo metams pažymėti.
Dvasinių formų beieškant – trikampės ir apvalios Lietuvos bažnyčios. Portalas „Bernardinai.lt“ ragina pasidairyti po trikampes ir apvalias bažnyčias, kurių Lietuvoje yra vos kelios - apvalias Kalvių bei Sudervės ir trikampes Panevėžiuko bei Degučių bažnyčias. Visos nedidukės, nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau vertinamos dėl savo unikalių, o kartais – ir paslaptingų architektūrinių sprendimų. (DŽ / Vatican News)
