Savaitės Lietuvoje apžvalga (birželio 19 d.)

Pasak ganytojo, tai tikras iššūkis, ypač šiandienos karo baisumų akivaizdoje; tačiau turime išmokti nekęsti nuodėmės, bet nusidėjėlį mylėti ir siekti jo atsivertimo – tiek tarptautiniu mastu, tiek vidinėse politinėse kovose, tiesiant ranką teisėtiems ir neteisėtiems migrantams ar svarstant šeimos klausimus, – sakė arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus arkikatedroje, vykstant tiesioginei transliacijai per LTR Plus televiziją.

Po šv. Mišių, Tremtinių koplyčioje kamerinis choras „Cantate Domino“ giedojo Sibiro Madonos litaniją.

Antradienį, Palaimintojo Teofiliaus Matulionio liturginio minėjimo dieną Kaišiadorių katedroje švęstų Mišių homilijoje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius sakė: „Gedulas dėl praeities ir viltis dėl ateities mus surinko prie palaimintojo Teofiliaus Matulionio, nes jo asmenyje matome nepalaužtą tikėjimo liudytoją. Jis priminė Palaimintojo puoselėtą laisvės troškimą, neužgesintą net kalinimo metais, drauge įspėjo dėl šiandien dažnai iškreipiamos ar susiaurinamos laisvės sampratos. Ganytojas pasidalijo ir Palaimintojo dvasinio pasipriešinimo pamokomis, susiedamas su karo Ukrainoje patirtimi: kai prieš keletą metų knyga „Susipažinkime, esu Teofilius“ buvo išversta ir išleista rusų kalba, buvo sunku numanyti jos skaitytojus. Šiemet jie paaiškėjo: į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos noriai skaito šią knygą ir domisi palaimintojo Teofiliaus gyvenimu.

Mišių pabaigoje Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas pasveikino koncelebravusius jubiliatus: vyskupus Eugenijų Bartulį ir Rimantą Norvilą, šiemet švenčiančius vyskupystės 25-mečio sukaktis.

Gedulo ir Vilties dienai skirtos taip pat publikacijos laikraštyje „XXI amžius“. Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios kriptoje vyko mons. Kazimiero Vasiliausko iš lagerio rašytų laiškų skaitymai. Šiuos metus Seimas paskelbė Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais, šiemet minimos jo 100 -osios gimimo metinės. Vilniaus gatvėse yra stendų su šio dvasininko mintimis; Gedulo ir vilties dienai ypač tinka ši citata: „Dvasiškai laisvas žmogus – visur laisvas: ir kalėjime, ir laisvėje, ir kasdieniame gyvenime“.

Vyskupijose dalijamasi nueito Sinodinio kelio etapo įžvalgomis. Anksčiausiai, gegužės pabaigoje, Sinodinio kelio pabaigos šventė vyko Panevėžio vyskupijoje. Panevėžio vyskupijos svetainėje skelbiamas turiningas pokalbis apie nueitą kelią ir šventę su vyskupijos Sinodinio kelio koordinatoriumi kun. dr. Gediminu Jankūnu. Pasak jo, Sinodinis procesas vaisingiausias buvo ten, kur jau iki tol buvo kažkokios bendruomeninio gyvenimo užuomazgos, kur vyko kalbėjimas, diskusijos ir veiklos, – tam sinodinis kelias davė dar didesnį stimulą. Kur buvo bendruomenės, jos dar labiau suartėjo, kitur jos susikūrė.

Kunigas dalijosi sinodinių susitikimų patirtimi įtraukiant žmones iš kitos, nebažnytinės aplinkos, pavyzdžiui, surengiant susitikimus su policijos darbuotojais, žiniasklaidos atstovais, medikais, vyresniais moksleiviais. Į vyskupijoje surengtą Sinodinio kelio padėkos šventę atvyko apie šimtas žmonių. Pasak kunigo koordinatoriaus, buvo svarbu, kad vieni kitus išgirstų ir pamatytų, kad ir kiti susiduria su panašiomis problemomis, iššūkiais, rūpesčiais ir džiaugsmais. Buvo svarbu, kad dalyviai atsivertų didesnei bendruomenei bei pajustų Bažnyčios visuotinumą. Mišiose Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje visi delegatai aktyviai dalyvavo liturgijos šventime.

Rengdamas vyskupijos ataskaitą ir susipažinęs su sinodo grupių medžiaga kunigas džiaugėsi, kad žmonės labai pozityviai atsiliepia apie Bažnyčią. Jei atsiliepia apie skaudulius, tai be pykčio, ar pagiežos, bet su, rūpesčiu ir viltingumu. Pozityvi nuostata buvo juntama ir susipažinus su atsakymais į internetu pateiktos anoniminės anketos klausimus. Kunigas pokalbyje mini ir išryškėjusias būsimo sielovados darbo gaires: pasak jo, katalikybei Lietuvoje ir Panevėžio vyskupijoje trūksta kristocentriško tikėjimo: žmonių tikėjimas labiau paprotinis, kultūrinis, jiems trūksta mokymo, katechezės, suaugusiųjų katechezės, – dalijosi mintimis Panevėžio vyskupijos Sinodinio kelio koordinatorius kun. dr. Gediminas Jankūnas.

Praėjusį sekmadienį Sinodinio kelio padėkos šventės vyko Kaišiadorių ir Vilkaviškio vyskupijų katedrose. Šeštadienį už Sinodinį kelią Mišiomis dėkota Telšių katedroje, po to Vysk. V. Borisevičiaus kunigų seminarijos salėje vyko sinodinis susitikimas. Šeštadienį Vilniaus arkivyskupijos tikintieji Mišiomis šventė sinodinio kelio etapo pabaigą. Trečiadienį Sinodinio kelio patirtis aptarta Kauno arkivyskupijoje vykusiame simpoziume. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas šia proga švęstų Mišių homilijoje dalijosi pavyzdžiais, iliustruojančiais pagrindinę sinodinės kelionės temą: reikia būti ne vien pasyviai priimančiais, bet aktyviais Bažnyčios misijos dalyviais, kviesti kitus dalyvauti sinodinio kelio nuotykyje.

Baigiantis Šeimos metams LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas vysk. Arūnas Poniškaitis tai pažymėjo paskelbdamas laišką „Tegul nesibaigia meilės džiaugsmas šeimoje“. Ganytojas rašo: „Su šia proginių metų pabaiga mūsų kelionė nesibaigia. Priešingai – ši pabaiga tampa nauju išsiuntimu  į misiją“

Penktadienį Lietuvos vyskupai paskelbė ganytojiškąjį laišką „Bažnyčios mokymas apie šeimą nesikeičia“. Šiuo laišku ganytojai atsiliepia į žmonių prašymus įvertinti Seime svarstomą Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Laiške primenamas nepasikeitęs Bažnyčios požiūris į vadinamąsias faktines sąjungas, partnerystes ar tos pačios lyties asmenų sąjungas, cituojant apaštališkojo paraginimo Amoris laetitia, 52 teiginį: „faktinių sąjungų ar sąjungų tarp tos pačios lyties asmenų nevalia tiesiog prilyginti santuokai. Nė viena netvirta ar naujai gyvybei uždara sąjunga nelaiduoja visuomenės ateities“. Todėl Lietuvos vyskupai reiškia susirūpinimą dėl dabar svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuriame iš esmės siūloma faktines sąjungas ir sąjungas tarp tos pačios lyties asmenų prilyginti santuokai. Laiške siūlomas protingas kompromisas – įstatymas, kuris užtikrintų kartu gyvenančių žmonių teises, bet šių sąjungų netapatintų su šeima. Pasak ganytojų, tai galėtų būti Teisės į artimą ryšį įstatymas, kurio projekte numatyta galimybė artimaisiais pripažinti ne tik šeimos ar giminystės ryšiu siejamus, bet ir kitus asmenis.

Kastantas Lukėnas