Savaitės Lietuvoje apžvalga (gegužės 8 d.)
Teologas diakonas Benas Ulevičius feisbuko komentare siūlė skaityti šį medijų kanalais perduotą pranešimą tikėjimo žvilgsniu [cituoju]: „ Manau, kad popiežius paprasčiausiai tiki mums sunkiai suvokiamu stebuklu. Po to kai jis bučiavo Pietų Sudano vadovų batus, prašydamas jų taikos... negi stebina jo noras eiti tiesiai pas Putiną ir panašiai prašyti jį atsitokėti ir nutraukti karą? <…> Mums tai atrodo neatleistinai naivu ir neįmanoma. <…> Bet popiežius, nors nusivylęs, visiškai atsisakyti vilties nenori. Gal tam jis ir popiežius? Benas Ulevičius tai pat atkreipia dėmesį į popiežiui Pranciškui būdingą spontanišką kalbėjimo stilių: viena vertus, tai žavi, kita vertus, sukelia ir akivaizdžių problemų.
Ambasadorė Irena Vaišvilaitė socialiniuose tinkluose pasidalijo pastebėjimu dėl publikacijos žanro, atviro nevienaprasmėms interpretacijoms: didžioji dalis atpasakota nesilaikant pokalbio eiliškumo, neminint popiežiui užduodamų klausimų. Skaitytojas nesuvokia, kad citatos kontekstas yra žurnalisto sukurtas. Daug dalykų, kuriuos mini popiežius Pranciškus yra iš vasario ir kovo pirmos pusės, bet tekste jie atrodo kaip dabartiniai. Komentare pažymima, kad nesusipratimų padaugino ir publikacijos vertimai, į Lietuvą atkeliavę per anglakalbę žiniasklaidą.
Seimo narys Andrius Navickas feisbuko komentare rašo: „Popiežiaus Pranciškaus interviu sukėlė tikrą reakcijų audrą. <...> Puikiai suprantu, kad popiežius nėra pats įžvalgiausias geopolitikos ekspertas, todėl pirmiausia ieškau sielovadinės žinios. Popiežius primena labai svarbų dalyką – bet kurioje situacijoje neturime teisės pasiduoti neapykantai ir į viską žvelgti iš žemiškų pergalių ir pralaimėjimų perspektyvos. <...> Stengtis suprasti, tai nebūtinai pritarti. Labai svarbu, jog visi įsisąmonintume, kad nei popiežius, nei vyskupas, nei kunigas, nei intelektualus pasaulietis nėra visažinis ir neklystantis. Kai popiežius Pranciškus kalba apie karą ir geopolitiką, jis yra Argentinoje gimęs ir užaugęs jautrus žmogus, kuris nėra patyręs, ką reiškia gyventi imperialistinės Rusijos pašonėje, nuolat jaučiant spaudimą, nesaugumą ir matant nesibaigiantį melo srautą“. Komentaro autorius tęsia: „Labai aiškiai supratau šv. Augustino frazę, kad taika nėra paprasčiausiai karo nebuvimas, tai teisingos tvarkos ramybė. Ją sugražinti neretai tenka ginklu. <...>. Skirtingai nei Pranciškus, nemanau, kad patriarchas Kirilas ar Putinas gali įsiklausyti į jiems prieštaraujantį balsą. Nemanau, kad kas nors išprovokavo Putiną kariauti. Jį žudantis demonas glūdi jame pačiame ir per jo valdymą susiformavo tai, ką šventasis Jonas Paulius II pavadino „nuodėmių struktūromis“. Andrius Navickas baigia savo komentarą sakiniu: „Kai tik popiežius Pranciškus buvo išrinktas, rašiau, kad Dievas padovanojo nepatogų popiežių, su kuriuos nebus lengva ir tai mums bus didžiausia Kristaus sekimo pamoka. Labai džiaugiuosi, kad nesuklydau.“
„Bernardinai.lt dienraštyje Augminas Petronis savo mintis apie minimąjį interviu pradeda išgirstu pamokymu: „Kai norisi kritikuoti popiežių, geriau už jį melstis“. Jis skiria savo tekstą tiems žmonėms, kuriems „Corriere della Sera“ užrašytos frazės kėlė pasipiktinimą, net tokias reakcijas: atsieit „jei popiežius taip kalba, tai aš išeinu iš Bažnyčios“. Autorius siūlo žvelgti į Bažnyčią su meile, tiesiai ir realistiškai, neužsimerkiant prieš trūkumus, tačiau taip pat suvokti svarbiausią argumentą, dėl ko esame Bažnyčioje. Pasak jo, dabar labiau negu bet kada prasminga melsti visų reikalingų malonių popiežiui Pranciškui.
Apie didelio atgarsio sulaukusį popiežiaus interviu „Bernardinai.lt“ redaktorius Giedrius Tamaševičius kalbino VU prof. Paulių Subačių. Pokalbyje be kita ko aptariama ir laki frazė patriarcho Kirilo adresu, kad „patriarchas negali būti Putino klapčiukas“, atkreipiamas dėmesys į itališkai nuskambėjusio žodžio „chierichetto“ prasminius atspalvius. Pažymima, kad popiežiaus atpasakotas pokalbis su patriarchu Kirilu aiškiai demaskuoja pastarojo imperialistinę ir militaristinę retoriką. Drauge primenama apie Rusijos katalikų bendruomenę, ir galimą Putino režimo poveikį jai.
Portale „Laikmetis.lt“ paskelbtas verstinis pokalbis iš opozicinio portalo „ Fontanka.ru“ su ortodoksų teologu Andrejum Kurajevu. Jis aptaria Maskvos patriarchato paskelbtą reakciją į italų dienraščio publikaciją. Paaiškėjo, kad patriarchas pokalbyje su popiežiumi iš tiesų pateikė politinę informaciją propagandos dvasia. Kitas A. Kurajevo pastebėjimas – nei patriarchato nei kituose Kremliaus paaiškinimuose, neminima įžeidi frazė apie „Putino klapčiuką“. Pastaruoju metu patriarchą Kirilą nuosekliai kritikuojantis teologas A. Kurajevas taip pat pažymi apgailėtiną dalyką: aptariamame Maskvos patriarchato pranešime spaudai, skirtingai nei popiežiaus žodžiuose, nėra nei vieno užuojautos žodžio Ukrainos žmonėms, Mariupolio, Charkivo, Kyjivo priemiesčių gyventojams. Patriarchas šito vengė visas karo dienas. Jis net nesistengia atlikti tėvo vaidmens savo ukrainiečių kaimenei.
Bene išsamiausiai sensacingą „Corriere della Sera“ publikaciją aptarė „Bernardinai.lt“ redaktorius Simonas Bendžius, kruopščiai „išpakuodamas popiežiaus interviu“. Nesunku įžvelgti ir pašmaikštavimą: straipsnio tekstas iliustruotas draugiškų ir, beje, nelojančių šunų nuotraukomis. Autorius sulygina paties dienraščio pateikiamas itališką ir anglišką straipsnio versijas ir atskleidžia reikšmingų prasminių ir kultūrinių skirtumų, paliekančių erdvės dviprasmybėms. Tačiau konstatuojama: popiežius aiškiau negu iki tol įvardina Rusiją kaip karo agresorę. Kitas svarbus dalykas: Šventasis Tėvas rusų kariuomenės žiaurumus Ukrainoje prilygina Ruandoje vykusiam genocidui. Plačiame straipsnyje aptariami ir ankstesni plačiai komentuoti spontaniški popiežiaus Pranciškaus pasakymai, ir raginama skirti asmeninės nuomonės išsakymą nuo kalbėjimo Bažnyčios vardu. Simonas Bendžius baigia ragindamas ateityje panašiais atvejais kalbėti, diskutuoti, aiškintis: „Toks yra ir tebevykstančio Sinodinio kelio tikslas. To, ko gero, nori ir popiežius Pranciškus“.
