Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (gegužės 1 d.)
Tebesitęsiant karui Ukrainoje, Bernardinai.lt pristato pokalbį su arkivyskupu Visvaldu Kulboku, apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje: „Arkivysk. V. Kulbokas: smerkdamas karą Ukrainoje, popiežius visada turi omenyje Rusiją, tai akivaizdu“. Pirmojoje dalyje arkivyskupas pasakoja apie jo paskyrimą – 2021 m. vasarą prelatas Visvaldas Kulbokas sužinojo, kad popiežius jį skiria Šventojo Sosto apaštališkuoju nuncijumi – „ambasadoriumi“ – Ukrainoje, lietuvis nė neįtarė, kokia istorija jo laukia. Antroji pokalbio dalis – apie nevienareikšmiškai viešumoje vertinamą Šventojo Sosto diplomatiją karo Ukrainoje atžvilgiu ir popiežiaus laikyseną, komunikaciją. Popiežius Pranciškus apie šį karą kalba labai daug – tačiau kodėl iki šiol nė karto viešai neįvardijo (ir tuo labiau nepasmerkė) Rusijos valstybės ar Vladimiro Putino? Nuncijus sako, kad pastaruoju metu apie tai sulaukė daugybės klausimų iš ukrainiečių.
Į neretai pasigirstančias nuomones, kad Katalikų Bažnyčia pernelyg švelniai pasisako šio karo klausimu, kaip atsaką laikraštis „XXI a.“ pristato straipsnį „Teisingas karas? Karo žala ir taikos siekis Bažnyčios mokyme“, kuriame apžvelgia Bažnyčios mokymą karinių konfliktų klausimu. Šis mokymas išdėstytas Katalikų Bažnyčios Katekizme ir Vatikano II Susirinkimo pastoracinėje konstitucijoje „Gaudium et spes". Juo pripažįstama, kad teisingas gynybinis karas yra įmanomas, tačiau labai skeptiškai žiūrima į ginklavimosi varžybas.
Neslūgsta įtampa Lietuvos stačiatikių bažnyčioje, prasidėjusi balandžio viduryje. „LRT.LT“ svarsto, ar įvyks atsiskyrimas nuo Maskvos. Prieš pat Velykas iš Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios sielovados pasitraukė net 7 kunigai: trys iš jų buvo atleisti dėl, manoma, savo politinių pažiūrų išsakymo, kiti pasitraukė dėl solidarumo su kolegomis. Vienas iš nušalintų kunigų sako, kad tai jų nepritarimas patriarcho Kirilo požiūriui į Rusijos vykdomą agresijos politiką. Kritikuojama Bažnyčia, pavaldi Maskvos patriarchui, į kritiką atsako, esą ji nėra Maskvos filialas. Vilniaus metropolitas Inokentijus įspėja atleistus kunigus: gali tekti gailėtis visą likusį gyvenimą.
„Kernavės kunigas apie išaugusias kainas: jei reikės, melsimės prie žvakių, o vykti į Mišias kinkysime arklius“. Prasidėjus karui Ukrainoje Kernavės ir Musninkų kunigas Marius Talutis pastebėjo, kad į bažnyčią pradėjo vaikščioti truputį daugiau žmonių. LRT radijo laidai „Už Vilniaus“ kunigas pasakojo, kur Kernavėje slėptųsi, jei staiga prasidėtų karas, kaip išaugusios kainos paveikė Bažnyčią, kas kunigui kelia didelį nerimą ir kaip žmonės aukojo garsiajam Kernavės katinui Ryžikui.
Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui ir kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ įteikti apdovanojimai VDU 100-mečio proga. Balandžio 28 d. VDU 100-mečio proga Kristaus Prisikėlimo bazilikoje buvo švenčiamos šv. Mišios, o vėliau vyko iškilmingas Senato posėdis VDU Didžiojoje salėje, kurio metu VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiajam kancleriui arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui buvo įteiktas aukso medalis, o Lietuvos universiteto 100-mečio medalis – kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ.
„2021 m. Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ atviros darbuotojų, savanorių ir geradarių širdys leido suteikti pagalbą daugiau nei 17 tūkst. žmonių.“ Balandžio 28 d. pasirodė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ metinė ataskaita, kurioje išsamiai iliustruojamas augantis veiklos mastas, atveriantis platesnį suvokimą apie šalyje augusį skurdą ir socialinę atskirtį bei lygiagrečiai didėjusią atjautą ir pasišventimą rūpintis silpniausiais. Ataskaitoje galima susipažinti su veiklos apimtimis, kurioms 2021 m. buvo sutelkta per 2 mln. eurų. Surinkta parama pasitarnavo vaikams ir šeimoms, jaunuoliams ir vyresnio amžiaus žmonėms, vienišiems ir patiriantiems skurdą, kenčiantiems nuo smurto, priklausomybių, išgyvenantiems nepriteklių ir atskirtį, Lietuvos žmonėms ir žmonėms iš Afrikos, Irako, Sirijos, Tadžikistano, Baltarusijos. Pasak Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo: „2021-eji buvo paženklinti ne tik besitęsiančia kovido pandemija, bet ir netikėtais svečiais – migrantais, atkeliavusiais per Baltarusiją. Atrodo, kad šiuo metu vis dar laikome svetingumo egzaminą: pabėgėlius (o ir kiekvieną mūsų šalies žmogų) priimti, saugoti, skatinti ir integruoti. Imtis šių svarbių keturių veiksmų mus kviečia popiežius Pranciškus.“ Platus veiklos spektras Pabradėje atvėrė didelį „Carito“ potencialą rūpintis žmonių materialiniais, psichologiniais ir dvasiniais poreikiais. Socialiniame centre „Betanija“, nuo pandemijos pradžios bene tris kartus išaugus lankytojų skaičiui, komanda plėtė savo veiklą ir inicijavo darbą su žmonėmis gatvėje. Socialinės tarnybos padalinio komanda surinko ir išdalino rekordinę – 60 tūkst. kilogramų – paramą drabužiais ir daiktais. Pagalbos patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms programoje vis aktyviau pagalbos kreipiasi vyrai, anksčiau nedrįsę. Vilniaus arkivyskupijoje 43 parapijų bendruomenės prisitaikė prie pandemijos sukeltų pokyčių ir tęsė darbus: ieškojo būdų, kaip veikti su seneliais, dirbti su vaikais ir jų šeimomis, prisidėjo prie migrantų krizės sprendimo teikdami humanitarinę pagalbą, aktyviai įsijungė į tradicines „Carito“ akcijas. Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ bendruomenė, suvienijusi virš 800 savanorių, yra plačiausias socialinės pagalbos tinklas Vilniaus regione.
Kai meldžiamės už taiką, renkamės gyvenimą, sako vyskupas Arūnas Poniškaitis. Pasaulinė gyvybės diena švenčiama paskutinį balandžio sekmadienį. Šia proga paskelbta vyskupo Arūno Poniškaičio žinia, kurioje vyskupas ragina net ir dabar, kai beveik mūsų kaimynystėje siaučia mirtį sėjantis karas, šiandien ir kasdien gailestingumo darbais rinktis gyvenimą.
(DŽ / Vatican News)
