Savaitės Lietuvoje apžvalga (balandžio 3 d.)
Pagalba buvo skirta Luhansko apskrities Severodonecko miesto gyventojams, nuo karo baisumų kenčiantiems jau aštuonerius metus. Lietuvos gyventojų suaukoti daiktai iš Lvivo „Caritas“ sandėlio toliau gabenami į rytų Ukrainą. Artimiausiu metu kartu su Maisto banku planuojama išsiųsti į Ukrainą ir vilkiką su maisto produktais.
Prie paramos Severodoneckui prisijungė ir Vilkaviškio rajono savivaldybė. Visai neseniai su šiuo miestu vilkaviškiečiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, todėl atsiliepė į Lietuvos „Caritas“ organizuotą iniciatyvą.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ praneša apie gausias savanorių grupes ir joms rengiamus pirmosios pagalbos mokymus.
„Mažosios studijos“ radijo laidoje Rūta Tumėnaitė kalbino apaštalinį nuncijų Visvaldą Kulboką. Viena iš pokalbio temų – galimas popiežiaus apsilankymas Kyjive. Pasak nuncijaus, popiežius apie vizitą į Kyjivą galvoja nuo pat karo Ukrainoje pradžios, tačiau šiuo metu tai būtų sunku techniškai įgyvendinti.
Rusijos karas Ukrainoje paskatino prisiminti šventuosius globėjus, kurių užtarimu buvo kliaujamasi Abiejų Tautų Respublikoje. Sigita Maslauskaitė - Mažylienė „Bernardinai.lt“ straipsnyje rašo apie šventąjį Kazimierą, nuo seno gerbtą kaip valstybės globėją, teikusį Tėvynei ir karinę pagalbą. Menotyrininkė aptaria karinius atributus šventojo Kazimiero ikonografijoje, ypač jo užtarimu laimėtos pergalės mūšyje prie Polocko motyvus. Patikinama, kad šventasis Karalaitis gali suteikti greitą ir regimą pagalbą bet kokios žmogiškos vilties netekusiai savo Tėvynei.
Maskvos patriarchato pareiškimai, pateisinantys karą Ukrainoje, sulaukia taip pat teologų kritikos. „Bernardinai.lt“ dienraštyje dr. Giedrius Saulytis, remdamasis ortodoksų teologais, atskleidžia Maskvos patriachato skelbiamą „rusiško pasaulio“ ideologiją kaip smerktiną etnofiletizmo ereziją.
Kitame „Bernardinai.lt“ straipsnyje ortodoksų teologas, archimandritas Cyrilas Hovorunas teigia, kad Maskvos patriarchatui nepavyks išsaugoti dabartinio status quo: jis tikrai praranda tiek savo įtaką, tiek turėtą autoritetą kitų ortodoksų bendruomenių akyse. Pasak jo, Lietuvos ortodoksai taip pat gali tikėtis tapti Konstantinopolio patriarchato, o ne Maskvos patriarchato dalimi.
Laikraštyje „XXI amžius“ rašoma apie praėjusį sekmadienį Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų bažnyčioje vykusią iškilmę: vyskupas Arūnas Poniškaitis pašventino Vilniaus Dievo Motinos ikoną ir altorių. Ikona nutapyta pagal menotyrininkės prof. Rūta Janonienės Lenkijos archyvuose rastą Vilniaus Dievo Motinos ikonos kopiją. Nuo 1495 metų Vilniuje tikinčiųjų gerbta Vilniaus Dievo Motinos ikona 1915 m. buvo išvežta į Maskvą.
Nekrologu palydima antisovietinio pasipriešinimo dalyvės, pogrindinės liteatūros leidėjos ir platintojos Livijos Šiugždienės netektis – ji buvo ilgametė laikraštį „XXI amžius“ leidžiančios VšĮ „Naujasis amžius“ direktorė.
Kastantas Lukėnas
