Savaitės Lietuvoje apžvalga (balandžio 24 d.)
Vilniuje kasmet su Velykomis pradedama švęsti Dievo Gailestingumo savaitė, trunkanti iki Atvelykio – Dievo Gailestingumo sekmadienio (šiemet – balandžio 24 dienos).
Visą savaitę vilniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami pasimelsti prie stebuklingo Dievo Gailestingumo paveikslo. Balandžio 23 d. vakarą krikščionys dalyvavo ekumeninėje Šviesos kelio procesijoje Vilniaus gatvėmis nuo Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčios iki Dievo Gailestingumo šventovės. Dievo Gailestingumo sekmadienį, balandžio 24 d., 12.30 val. šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Gailestingumo sekmadienį 15.00 val. (Lietuvos laiku) Vilniaus akademinės sielovados centras ir Vilniaus Pal. J. Matulaičio parapijos jaunimas pakvietė viso pasaulio jaunimą kartu melstis Dievo Gailestingumo vainikėlį už taiką pasaulyje.
Dievo Gailestingumo sekmadienis per Atvelykį švęsti pradėtas 2000 m., kai tam pakvietė popiežius šv. Jonas Paulius II, atsiliepdamas į Vilniuje gyvenusiai šv. Faustinai išsakytą Jėzaus norą pirmąjį sekmadienį po Velykų švęsti Dievo Gailestingumo šventę – malonės metą kiekvienam, kad ir kokios sunkios būtų žmogaus nuodėmės ir klaidos. Dabar ši šventė švenčiama visame pasaulyje.
Nuo balandžio 22 d. Lietuvos kino teatruose pradėtas rodyti filmas apie šv. Faustiną „Meilė ir gailestingumas“. Tai lenkų režisieriaus Michało Kondrato atkuriamosios dokumentikos filmas, nepaprastas pasakojimas apie lenkų vienuolę seserį Faustiną, popiežiaus Jonas Paulius II paskelbtą šventąja, mistikę ir regėtoją, kuriai teko nepaprastai svarbi misija. Filmas atskleidžia iki šiol nežinomus istorijos faktus ir asmenis, kurie padėjo paplisti neįprastam Dievo gailestingumo kultui.
Antrąją Velykų dieną Kaune paminėti kardinolo Sigito Tamkevičiaus kunigystės ir „Kronikos“ jubiliejai. „Švenčiame kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ kunigystės 60 metų jubiliejų ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pasirodymo 50-metį. Įdomu, kad šios datos sutampa. Tai Viešpaties ženklas, kalbantis, kad Velykos, žengiančios istorijoje, atsikartoja įvairiais būdais: ir per žmonių gyvenimą, ir per įvykius“, – Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas sveikino gausiai į šią dvigubą šventę susirinkusius svečius. Kardinolas trumpai pažvelgė į savo kunigystės kelią, kuris prasidėjo 1962 m. Didįjį trečiadienį, kai iš vyskupo P. Maželio rankų priėmė kunigo šventimus. Savo atsiminimus pradėjo nuo dėkingumo tikintiems tėvams ir ypač motinai ir, žinoma, „Kronikai“, prie kurios vairo buvo 11 metų, o jos numeriai išeidavo kas 2–3 mėnesius.
„Išpažinimai“: šalia gailestingumo yra ir atpildas. „Nėra nieko blogo kelti klausimą, abejoti, nežinoti, būti sutrikusiam“, – sako dvasines temas gvildenančios LRT Televizijos laidos „Išpažinimai“ vedėjas, politologas ir publicistas Donatas Puslys. Jam antrina eterio kolegė religijotyrininkė ir rašytoja Viktorija Urbonaitė, kuri pastebi, kad lietuviui artima dievoieška dar labiau sustiprėjo karo akivaizdoje. “Diena.lt” pristato pokalbį su V. Urbonaitė ir D. Pusliu, laidos „Išpažinimai“ vedėjais, kurie su savo pašnekovais siekia kalbėtis iš modernaus žmogaus kasdienybės perspektyvos, ieškoti atvirų atsakymų į kartais sudėtingus klausimus ir tai daryti remiantis dogmomis, bet be moralizavimo.
Konstantinas Gajauskas, atlaikęs puolimus ir išsaugojęs Aušros Vartų koplyčią. Laikraštis „Voruta“ pasakoja Vilniaus arkivyskupijos ordinaro patarėją, Vilniaus dekanato dekaną kunigą Konstantiną Gajauską ir jo istoriją. Sovietmečiu, kada buvo nutarta nugriauti Aušros Vartų koplyčią, tik kunigo Konstantino Gajausko sugebėjimu sunkiu laiku suburti Lietuvos tikinčiuosius, jų didelėmis pastangomis Aušros Vartų koplyčia ir Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos stebuklingas paveikslas buvo išgelbėti ir išsaugoti.
(DŽ/Vatican News)
