Ortodoksų Velykos Jeruzalėje. Izraelio valdžia riboja dalyvių skaičių
Šiemet jose gali dalyvauti ne daugiau kaip keturi tūkstančiai maldininkų. Tokį sprendimą priėmė Izraelio Aukščiausiasis Teismas. Anksčiau Izraelio policija skelbė, kad maldininkų skaičius bus apribotas iki tūkstančio. Izraelio krikščionių atstovams pateikus skundą teismui, skaičius buvo padidintas iki keturių tūkstančių.
Jeruzalės senamiestyje esanti Šventojo kapo bazilika yra viena svarbiausių krikščionybės šventovių. Po bazilikos skliautais yra koplyčia, pastatyta Jėzaus kapo vietoje. Šioje bazilikoje krikščionys mini Jėzaus nukryžiavimą, palaidojimą ir prisikėlimą. Katalikai šią šventovę vadina Kristaus kapo bazilika; ortodoksai – Prisikėlimo bažnyčia.
Pirmąjį tūkstantmetį siekianti Šventosios ugnies liturgija, švenčiama Didįjį šeštadienį, laikoma svarbiausia Rytų tradicijos Bažnyčios Jeruzalėje ceremonija. Šią dieną Kristaus kapo koplyčioje, kaip tikima, stebuklingai įsižiebia liepsna, nuo kurios savo žvakes užsidega Didžiojo šeštadienio apeigų dalyviai.
Paprastai šventovę kasmet Velykų laikotarpiu aplankydavo šimtai tūkstančių piligrimų. Jau kelerius metus prieš pandemiją Izraelio policija pradėjo riboti dalyvių skaičių, motyvuodama šventovės ankštumu ir avarinių išėjimų trūkumu. Šiais metais, kai policija panoro dar labiau apriboti maldininkų skaičių, buvo nuspręsta kreiptis į teismą. Trys Šventojo kapo bazilikos savininkės – Graikų Ortodoksų Bažnyčia, Armėnų Bažnyčia ir Pranciškonų kustodija – taip pat parašė laišką Izraelio prezidentui ir paprašė užtikrinti, kad krikščionys galėtų be jokių suvaržymų švęsti savo pagrindines šventes.
Šv. Žemės bažnyčių vadovai priešinasi Izraelio projektui dėl Alyvų kalno
Pastarosiomis savaitėmis Jeruzalės krikščionys taip pat protestavo dėl Izraelio valdžios projekto, susijusio su Alyvų kalnu.
Alyvų kalnas Jeruzalėje atsidūrė Izraelio valdžios rengiamo projekto centre – norima išplėsti nacionalinio parko ribas, įtraukiant bažnytines žemes, esančias toje teritorijoje, kuri brangi viso pasaulio krikščionims. Projekto įgyvendinimui skirti veiksmai kelia nerimą Šventosios Žemės Bažnyčioms, tad jų atstovai kreipėsi į Izraelio aplinkos ministrą laišku ragindami atidėti projektą.
Jei būtų įgyvendintas šis planas, iki šiol plačiai neviešinamas, Jeruzalės sienų nacionalinis parkas būtų praplėstas, įtraukiant didelę Alyvų kalno dalį, kartu su kai kuriomis Kedrono ir Hinomo slėnių teritorijomis.
Jeruzalės graikų ortodoksų patriarchas Teofilis III, kartu su Šv. Žemės kustodu kun. Francesco Patton OFM ir Jeruzalės armėnų patriarchu Nourhanu Manougianu, laišku kreipėsi į Izraelio aplinkos apsaugos ministrą Tamarą Zandbergą prašydami sustabdyti projektą. „Nors projektą pristatė Izraelio Parkų ir gamtos tarnyba, atrodo, kad jis parengtas ir pristatytas vieninteliu tikslu – konfiskuoti ir nacionalizuoti vieną brangiausių vietų krikščionims, pakeisti jos pobūdį“, – rašoma laiške, kurį cituoja laikraštis „The Times of Israel“. Laiške Bažnyčių vadovai įvardina projektą kaip brutalų: prisidengęs pretekstu apsaugoti žaliąsias erdves, projektas tarnauja ideologinei darbotvarkei, kuri paneigia krikščionių statusą ir teises Jeruzalėje.
Laiško, kurį pasirašė trys Jeruzalės Bažnyčių atstovai, kopijos buvo išsiųstos Prancūzijos, Turkijos, Italijos, Graikijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos ir Švedijos generaliniams konsulams.
Tuo tarpu Parkų tarnybos atstovas spaudai teigia, kad projektu siekiama tik išsaugoti teritorijos gamtinę ir istorinę vertę, o privačių ir bažnytinių institucijų nuosavybės teisės formaliai nenukentėtų.
Jeruzalės sienų nacionalinis parkas buvo įsteigtas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tuometiniame projekte vengta įtraukti didžiąją dalį teritorijos aplink Alyvų kalną, vietą, kur prasidėjo Kristaus kančia, ir kur dabar įsikūrę daugiau nei dvylika bažnyčių bei krikščioniško pamaldumo vietų – Agonijos bažnyčia, Getsemanės sodas, brigitiečių vienuolynas. Jau tuomet valdžia svarstė apie antrąjį projekto etapą, skirtą parko plėtrai, tačiau tada ši galimybė atmesta, baiminantis numatomų reakcijų atsižvelgiant į savitą teritorijos, kurią buvo ketinama įtraukti, pobūdį. Praėjus penkiems dešimtmečiams, plėtros projektas atgaivinamas, o Izraelio grupėms, kritikuojančioms dabartinę vyriausybės liniją, abejonių kelia ryšiai parko tarnybos ir nacionalistinių grupuočių, siekiančių palaipsniui sumažinti palestiniečių buvimą ginčijamose teritorijose Rytų Jeruzalėje. Pasak kai kurių analitikų, ir šis Jeruzalės sienų parko išplėtimas – tai dalis platesnės nacionalistinės strategijos apsupti Jeruzalės senamiestį.
