Savaitės Lietuvoje apžvalga (kovo 20 d.)
Penktadienį LKB Kronikos jubiliejus paminėtas Druskininkų miesto muziejuje. Renginyje, pavadintame „Geroji žinia“ dalyvavo kardinolas Sigitas Tamkevičius; kun. Robertas Grigas dalijosi atsiminimais apie Kronikos rengimą ir platinimą Druskininkų apylinkėse. Dalyvavo taip pat prie Kronikos veiklos prisidėjęs Druskininkuose gimęs signataras Saulius Pečeliūnas.
Pasaulis viltingai laukia pranašiško popiežiaus Pranciškaus gesto – Rusijos ir Ukrainos paaukojimo Nekalčiausiajai Švč. Mergelės Marijos Širdžiai. „Bernardinai.lt“ tinklalaidėje redaktorius Simonas Bendžius ir kun. Robertas Urbonavičius svarsto „Kodėl Marijai šiandien ypač svarbi Rusija?“. Tinklalaidėje kunigas aiškina, ką reiškia simbolinis paaukojimo aktas, primena 1917 m. Fatimoje apsireiškusios Švč. Mergelės prašymą, taip pat skirtingas nuomones dėl to, ar ankstesni popiežiai išpildė šį prašymą. „Paaukojimo aktas yra Bažnyčios atsakas į sukeltą karą. Mums reikia uždegančių dvasinių ženklų“, – sako kun. Robertas Urbonavičius.
Portale „Laikmetis.lt“ redaktorius Tomas Viluckas taip pat aptaria Rusijos ir Ukrainos paaukojimo Marijai prasmę ir pabrėžia, kad tai įvyks būtent per Atgailos pamaldas. Jis plačiau primena Marijos apsireiškimus Fatimoje ir šv. Jono Pauliaus II nurodymu viešai paskelbtą „Trečiąją Fatimos paslaptį“, taip pat kardinolo Josepho Ratzingerio parengtą teologinį šios paslapties komentarą. Straipsnyje cituojami šio komentaro žodžiai: „Nuo tada, kai pats Dievas turi žmogišką širdį ir dėl to mūsų laisvė pasisuko gėrio, Dievo link, laisvei rinktis blogį paskutinis žodis nebepriklauso“.
Kovo 13-ąją Šiluvoje švenčiant II gavėnios sekmadienį drauge minėta mėnesinė Marijos diena. Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ homilijoje apibendrino šio laiko nuotaiką ir iššūkius. Susiedamas su Evangelijos skaitiniu ganytojas pažymėjo: „Šiuo metu vėl išgyvename didelį pakilimą. Ateitis parodys ar tai buvo atsimainymo metas. Matome daug gražių ženklų: žmonės susitelkę, noriai aukoja ir rūpinasi pagalbos reikalingais pabėgėliais, ne tik dalinasi tuo, ką turi, bet įsileidžia į savo namus, į savo gyvenimus“. Arkivyskupas ragina išnaudoti šio susitelkimo progą atsisakant visuomenę skaldančio dualizmo, išankstinio dalijimo į gerus ir blogus. „Eikime kartu, net jei ne visais klausimais sutariame. Dabar labiau negu bet kada reikia susitelkimo ir vieningo veikimo. Pergalė pasiekiama telkiant draugus, o ne ieškant papildomų priešų“. Jis nepritaria kai kurių katalikų pasirinktam būdui smerkti kitus, su pykčiu išsakant savo įsitikinimus, net tada, kai išsakomam pareiškimų turiniui galima pritarti. Jis mini ir kitą visuomenę skaldantį veiksnį [citata]: „Ir Seime turėtų būti atidėti tie įstatymų projektai, kurie pila žibalo į ugnį, kelia įtampą ir priešiškumą visuomenėje“. Ganytojas baigia raginimu ištvermingai tęsti pradėtą kelią, net susiduriant su numatomais sunkumais, kviečia eiti su Jėzumi ir Jo klausytis: „Klausykimės ne tik naujienų – taip dažnai neraminančių, bet dar labiau – Dievo žodžio, kuris atskleidžia viltį ir slėpiningą Dievo artumą net tada, kai viskas atrodo tamsu“.
Ne vienoje publikacijoje aptariamos patirtys, malda lydint trečią savaitę besitęsiantį karo siaubą. „Bernardinai.lt“ dienraštyje į klausimą „Kur yra Dievas krentant raketoms“ atsakymo ieško redaktorius Simonas Bendžius ir teisininkas doc. Paulius Čerka. Jis prisipažįsta: „Norėjimas sekti įvykius šiek tiek užgožė kitas įprastas veiklas ir, deja, pavogė dalį maldos gyvenimo laiko. [...] Kita vertus, dabar meldžiuosi kitaip. Suvokdamas, kad tai yra tikra. Krizė, skausmas yra nehipotetinis, jis yra tikras. Tad reikia gilinti maldos gyvenimą, kad jis nebūtų iškeistas į žinių skaitymą. [...] riboju norą sekti įvykius, bandau prisidėti [prie pagalbos Ukrainai], taip pat ir malda“, – dalijasi teisininkas.
Toma Bružaitė „Mažosios studijos“ komentare prašo: „Dieve, neleisk mums susitaikyti ir priprasti prie karo pašonėje“. Ji pastebi: natūralu, kad adrenalinas nuslūgsta, po truputį priprantame prie vaizdų, šokiruojančių istorijų, karo naujienų. Pradedame painiotis analizėse ir apžvalgose, informacijos srautas vis dar didžiulis, o mūsų dėmesio ir emociniai resursai yra labai riboti“. To padarinys – mažėja laiko, kurį galime skirti pagalbai.
Naujai skelbiamos ir papildomos materialios ir dvasinės pagalbos iniciatyvos karo Ukrainoje metu. Kauno arkivyskupija praneša apie pamaldas ukrainiečių kalba Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kviečia pranešti parapijose apsigyvenusių šeimų vyrų vardus: tikintieji kviečiami melstis už Ukrainos ir mūsų gynėjus.
Ypač skausminga šio karo pamoka Lietuvos ortodoksų bendruomenei. Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus pareiškimu lietuvių ir rusų kalbomis kreipėsi į tikinčiuosius ir visus geros valios žmones, tvirtindamas, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje ryžtingai smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą. Taip pat pabrėžiama, kad Maskvos patriarchatui priklausantys Lietuvos ortodoksai nesutinka su savo patriarcho Kirilo pasisakymais dėl vykstančio karo. Kreipimesi be kita ko rašoma: „Ortodoksai sudaro nors nedidelę – vos trys tūkstančiai aktyvių parapijiečių visoje Lietuvoje – tačiau neatsiejamą visuomenės dalį ir yra visateisiai savo šalies piliečiai, laisvai išpažįstantys tradicinę religiją, dori ir dievobaimingi žmonės, įnešę savą indelį į laisvos Lietuvos kūrimą. [...] Daugiau nei prieš trisdešimt metų ortodoksai kartu su savo Ganytoju metropolitu Chrizostomu (dabar – emeritu), nedvejodami ryžtingai palaikė Lietuvos žmones ginant valstybės nepriklausomybę“.
Šiaulių vyskupija praneša apie numatomus vyskupijos įsteigimo sidabrinio jubiliejaus renginius. Vyskupijos 25-erių metų jubiliejų kviečiama švęsti kartu einant Sinodo keliu. Nuo Pelenų trečiadienio per Šiaulių vyskupijos parapijas keliauja vyskupijos dangiškosios globėjos Švč. M. Marijos paveikslas.
Kastantas Lukėnas
