Pranašiška Jono Pauliaus II kelionė į Ukrainą
„Istorijos bėgyje apie Ukrainą niekas nekalbėjo itin daug“, – prisimena istorikas Bernardas Lecomte, kuris stebėjo daugumą Jono Pauliaus II apaštalinių kelionių, tarp jų ir vizitą Ukrainoje 2001 m. birželį. Šios istorinės kelionės metu lenkų kilmės popiežius nepaliaujamai ragino ukrainiečius puoselėti savo nacionalinę ir europinę tapatybę. Jo žodžiai nuo vasario 24 d., rusams užpuolus Ukrainą, įgijo ypatingą reikšmę.
Kelionė į Kyjivą, ukrainiečių ir rusų krikščionybės lopšį, planuota labai iš anksto, lauktas besimeldžiant, buvo sena popiežiaus svajonė. Žinoma, Jonas Paulius II žinojo apie dideles rizikas, kurias prisiėmė ten keliaudamas, ypač dėl to, kad politinis kontekstas tuo metu nebuvo ramus. Tuo metu, kai dalis tautos, nualinta krizės, abejojo vos prieš dešimt metų atgauta šalies nepriklausomybe, Jonas Paulius II ryžtingai priminė, kas yra Ukraina. Nepriekaištinga ukrainiečių kalba jis kalbėjo apie Lenkijos kaimynės praeitį ir tradicijas. Popiežius pacitavo kai kuriuos didžius poetus ir rašytojus, net paniūniavo kelis liaudies dainų, kurias daugelis ukrainiečių buvo pamiršę, posmus. Galiausiai jis apibendrino savo žinią, pabrėždamas akivaizdų Ukrainos europietišką pašaukimą:
„Žodis Ukraina primena jūsų šalies didybę, kuri savo istorija liudija savo išskirtinį pašaukimą būti siena ir vartais tarp Rytų ir Vakarų. Bėgant šimtmečiams šis pašaukimas tapo privilegijuota skirtingų kultūrų kryžkele, susitikimo vieta tarp dvasinių Rytų ir Vakarų lobių. Ukraina turi aiškų europinį pašaukimą, kurį pabrėžia ir jūsų kultūros krikščioniškos šaknys“, – kalbėjo popiežius Jonas Paulius II, linkėdamas, kad ši žemė toliau galėtų tęsti savo kilnią misiją, kaip kad išdidžiai rašė poetas Tarasas Ševčenka: „Nėra pasaulyje kitos Ukrainos, neegzistuoja kitas Dniepras“, paragino žmones, gyvenančius tose žemėse, to nepamiršti.
Jonas Paulius II buvo įsitikinęs, kad Ukrainos politinis ir religinis vaidmuo yra būti tiltu tarp dviejų senojo žemyno plaučių, jis jautė Ukrainai ypatingą dvasinį artumą.
Pasak Bernard’o Lecomte, vienos iš Jono Pauliaus II biografijų autoriaus, lenkų kilmės popiežiaus misija neišdygo kaip grybas: Karolis Woityla ilgus metus profesoriavo Liubline, netoli Ukrainos sienos: „Jam Ukraina buvo tarsi šalia esantis sodas, beveik jo namai, pažinojo Ukrainą geriau, nei ukrainiečiai“.
B. Lecomte priduria, kad pirmasis kelionės įvykis buvo popiežiaus vizito išvakarėse vykusios demonstracijos, nukreiptos prieš vizitą. Jas inicijavo Maskvos patriarchatas. Visą tuometinę Jono Pauliaus II oponentų kritiką galima apibūdinti žodžiu „prozelitizmas“. Svarbu pastebėti, kad dėl to europiečiams priekaištauja ir Vladimiras Putinas, dabar vykdantis karą prieš Ukrainą. Jį palaiko tas pats patriarchatas, kuris kaltino Joną Paulių II prozelitizmu.
Tad ne be reikalo Jonas Paulius II ukrainiečiams išdėstė istorijos kursą ir, prieš išvykdamas iš Kyjivo 2001 m. birželio 27 d., ištarė jiems šią mįslingą frazę: „Ačiū tau, Ukraina, kad gynei Europą savo nenuilstančioje ir didvyriškoje kovoje su užpuolikais!“
Šiandien ši pranašiška Jono Pauliaus II frazė įgyja netikėtą ir stulbinančią dimensiją.
(DŽ/Aleteia)
