Brazilų kunigas Ukrainoje: jų likimas – mano likimas
Kunigas Lucas Perozzi gyvena Kyjive. Nuo pirmųjų karo dienų jis kartu su kitais trimis kunigais į savo Švč. Mergelės Marijos Užmigimo parapiją priėmė apie 30 žmonių. Pastaruoju metu jis, kaip ir visi kiti, mažai miega. Jis galėjo palikti šalį, jei būtų norėjęs, tačiau nusprendė likti kartu su žmonėmis, kuriems atvyko tarnauti.
„Prasidėjus karui žmonės nėra saugūs savo namuose, naktis leidžia slėptuvėse ir požeminėse stotyse. Tos vietos šaltos, aplinka tamsi, labai slegianti. Tie, kurie atėjo pas mus, dabar gali naktį pamiegoti, gyventi taikioje atmosferoje, nepaisant karo. Pas mus vyrauja broliškas solidarumas, žmonės padeda vieni kitiems, palaiko vienas kitą.“ Kalbėdamas fondo „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ atstovams, kun. Lucas sakė, jog karo gausmas girdisi visą dieną, mažėja maisto produktų atsargos, kai kurios parduotuvės atidarytos, bet jų lentynos tuštėja. Taip pat ima trūkti vaistų.
Kun. Lucas gyvena Ukrainoje nuo 2004 m. Kai buvo jaunas, lankėsi „Neokatechumenų kelio“ susitikimuose Italijoje. Šio judėjimo nariai jam pasiūlė vykti į Ukrainą. Čia jis gavo ir kunigo šventimus. Jo gyvenimas Ukrainoje visą laiką artimai susijęs su „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ fondu – pastarasis labai rėmė įvairias veiklas šalyje ir prieš karą. „Redemptoris Mater“ seminarija, kurioje iš Brazilijos kilęs kunigas studijavo, buvo remiama fondo, fondas finansavo ir parapijos bažnyčios bei namų statybą, kur dabar glaudžiasi trisdešimt žmonių. „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ fondas, rėmęs paramos projektus Ukrainai jau daug metų, dabar padidino paramą kunigams ir vienuolėms, kurie teikia dvasinę ir materialinę pagalbą nuo karo kenčiantiems žmonėms.
Pagalbos labai reikia. Tokiose situacijose, kaip dabartinė, žmonėms ypatingai reikia dvasinio palaikymo. Pasak kunigo, net karas negali ištrinti vilties šviesos. „Parapijos bažnyčioje žmonės ir toliau tuokiasi. Daug tikinčiųjų eina išpažinties. Įspūdinga, kad žmonės ateina ir prašo juos sutuokti. Jie neturi romantinių iliuzijų, jie nori išgyventi šias dienas Dievo malonėje, kaip šeima. Net aplink siaučiant karui matome, kad Dievas yra meilė, jis ir toliau myli kiekvieną iš mūsų.“
Gyvenimas labai sunkus, pilnas pavojų, tačiau mintis palikti Ukrainą kunigui Lucasui nekyla. „Jie yra mano gyvenimas, mano likimas“, – apibendrina kunigas. Ir jis ne vienas – tūkstančiai kunigų ir vienuolių pasiliko su Ukrainos žmonėmis, pasirinko būti taikos ir vilties sėklomis karo siautulyje. (DŽ / Vatican News)
