Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (vasario 27 d.)
Vyskupų kreipimesi rašoma: Taikos išsaugojimas – vienas svarbiausių Bažnyčios rūpesčių. Nuo pat pirmųjų savo veiklos akimirkų Bažnyčia kvietė gerbti žmogaus gyvybę, puoselėti taikų valstybių ir tautų sambūvį. Tai ji nenuilsdama daro ir šiandien. Karas nėra ir negali būti politinių ginčų sprendimo priemonė. Cituojama popiežiaus Pranciškaus mintis iš enciklikos Fratelli tutti: „reikia pabrėžti būtinybę laikytis prisiimtų įsipareigojimų, kad būtų išvengta pagundos apeliuoti į jėgos teisę, o ne į teisės jėgą“. Taip pat primenama, kad Šventasis Tėvas ateinantį Pelenų trečiadienį paskelbė Pasninko už taiką diena.
Arkivyskupas Gintaras Grušas vaizdo žinia kvietė melstis už taiką Ukrainoje. Arkivyskupas kviečia būti atviromis širdimis, kad galėtume priimti atvykstančius pabėgėlius, ištiesti ranką tiems, kurie bėga nuo karo. „Su malda, su gailestingumo darbais galime padėti kitiems ir su Dievo pagalba sustabdyti karo veiksmus.“, – sakė ganytojas.
Vienybę ir solidarumą su Ukraina didžiuosiuose Lietuvos miestuose išreiškė akcijos „Laisvė šviečia“ dalyviai, bažnyčiose vyko pamaldos, jėgas suvienijo nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su nacionaliniu savanorių koordinavimo centras „Stiprūs kartu“. Tarp savanorius ir paramą telkiančių penkių nevyriausybinių organizacijų yra ir Lietuvos Caritas bei Maltos ordino pagalbos tarnyba.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje redaktorius Simonas Bendžius kalbina arkivyskupą Kęstutį Kėvalą klausdamas : kuo galėtume padėti Ukrainai. Pokalbyje užsimenama, kad teikiant pagalbą gali padėti Caritas bendradarbiavimo ryšiai, nes Ukrainoje Caritas organizacija gerai išplėtota. Į klausimą apie dvasines šio karo priežastis ganytojas atsako primindamas: blogis yra realus, jis gali realiai smogti: mes turime su tuo blogiu kovoti – ne tik žemiškomis priemonėmis, bet ir šauktis dangaus pagalbos. Jis taip pat pateikia „horizontalų“ įvykių aiškinimą kaip pasaulėžiūrų karą, kur demokratijos samprata susiduria su „stiprios rankos“ ideologija. Interviu toliau klausiama: kaip krikščioniui šiomis dienomis išlaikyti širdį ir protą nepaveiktą panikos ir nevilties? Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas sako: „Mes, kaip krikščionys, turime būti užtikrinti, kad blogis nepaims viršaus. „Jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį“, – tai yra žinia, kuri sklinda iš Jėzaus lūpų, tad krikščionis turėtų būti dar labiau pasitikintis, ramus ir žinantis, kad viskas bus gerai, nežiūrint, kad audra jūroje prasidėjo ir blaško pasaulio tautų laivą į visas puses. […] Turime toliau tęsti gyvenimą, ir žiūrėti, kuo galime šitoje situacijoje padėti tiems, kurie kenčia“.
Taikdariškų iniciatyvų karo grėsmės akivaizdoje ne kartą ėmėsi ir Ukrainos Bažnyčių ir religinių organizacijų taryba, vienijanti 15 skirtingų konfesijų, taip pat žydų bei musulmonų bendruomenių atstovus. Karas itin skaudus kanoniniais ryšiais su Maskvos patriarchatu susijusiai Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai. Šios Bažnyčios ganytojas Kijevo metropolitas Onufrijus nedviprasmiškai pasmerkė Rusijos brolžudišką karą ir įvardino agresorių. Jis kvietė ukrainiečius ginti savo Tėvynę, o Rusijos prezidentą Putiną ragino nekartoti Kaino, iš pavydo nužudžiusio brolį, nuodėmės. Toks karas neturi pateisinimo nei Dievo, nei žmonių akyse, – sakė metropolitas.
Deja, Maskvos patriarcho Kirilo ketvirtadienį išplatintame pranešime agresorius liko neįvardintas, tik raginama vengti taikių civilių aukų. Dieną prieš karo veiksmus Maskvos patriarchas sakė kalbą Tėvynės gynėjų dienos ceremonijoje (vyresnės kartos žmonės atsimena, kad sovietmečiu tą pačią vasario 23-ąją būdavo minima „sovietinės armijos diena“). Patriarcho kalboje tąkart skambėjo Kremliaus retorika apie tariamas „grėsmes“ prie Rusijos sienų. Dabartinių įvykių fone verta prisiminti prieš savaitę paskelbtą Rusijos ambasadoriaus Vatikane pranešimą apie birželį arba liepą numatomą popiežiaus Pranciškaus susitikimą su patriarchu Kirilu. Numatomą susitikimo datą mintyse galime palydėti ne tik malda, bet ir klaustuku apie su tuo susijusius Kremliaus vadovo planus.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje dar prieš prasidedant tiesioginei karinei Rusijos invazijai Ukrainoje pakalbintas ortodoksų kunigas Vitalijus Mockus, dirbantis Maskvos patriarchatui priklausančioje Lietuvos ortodoksų arkivyskupijoje. Pasak jo, pamaldas lankantys rusakalbiai tikintieji ne visada turi vienodą nuomonę politiniais klausimais, tačiau dvasininkai siekia išlaikyti tikinčiuosius maldos vienybėje. Pokalbyje taip pat minimas istorinis taikdariškas ortodoksų misionieriaus pavyzdys Rusijos ir Japonijos karo metu.
Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Vytenis Vaškelis apmąsto Evangelijos skaitinį apie dvasinį aklumą ir ragina melstis ne tik už taiką, bet ir už karo Ukrainoje sukėlėjus, „kad į jų aptemusius protus įsiveržtų malonės šviesa, skatinanti atsipeikėti ir sustabdyti karo veiksmus“.
Ketvirtadienį prasidėjusioje Vilniaus knygų mugėje gausu ir krikščioniškųjų leidinių pristatymų tarp jų ir skirtų „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“ metams pažymėti. Visuomenei ne pirmą kartą su pasisekimu pristatyta knyga „Kronika. Slaptos knygos istorija“. Atskira knyga išleisti ir iki šiol nepublikuoti kardinolo Sigito Tamkevičiaus dienoraščiai „Priespaudos, kovos ir nelaisvės metai“. Pasak kardinolo, knygoje jis bandė kuo tiksliausiai parodyti 1968–1988 priespaudos ir kovos metus. Knygoje skelbiami faktai ir vardai ne tik žmonių, kurie per sovietmetį kentėjo ir kovojo, bet ir vykdžiusių priespaudą arba talkinusių priespaudos nešėjams. „Tikiu, kad išaušus Lietuvos laisvės rytui ne vienas iš paminėtų žmonių pasikeitė, kai kurie gal net padarė atgailą. Todėl nemeskime į juos pasmerkimo akmenų: nežmoniškos sistemos jie buvo sužeisti labiau, nei tie, kurie kentėjo ir kovojo“, – kviečia knygos autorius.
Nuo penktadienio iki sekmadienio Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje organizuotas pašaukimų savaitgalis abiturientams, studentams ir vyrams iki 35 metų, ieškantiems savo pašaukimo. Dalyviai galėjo tris dienas gyventi seminarijos ritmu, dalyvauti seminarijos vadovų ir klierikų parengtoje programoje.
Kauno kunigų seminarijos svetainėje rašyta apie Švč. Trejybės bažnyčios atšventinimo 40 metų jubiliejų. Mišių pradžioje atsiminimais apie šią bažnyčią pasidalijo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, homiliją sakė vysk. Eugenijus Bartulis.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Raseinių kraštui nusipelniusiems žmonėms buvo įteikti Raseinių rajono savivaldybės apdovanojimai. „Auksinės lūšies“ apdovanojimas už pasiekimus puoselėjant piligrimystės projektus Šiluvoje skirtas Kauno arkivyskupijos Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovui Mantui Kuraičiui.
Kastantas Lukėnas
