Paieška

 Kai Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, balsas iš dangaus prabilo:  „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ Kai Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, balsas iš dangaus prabilo: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ 

Kristaus Krikštas

Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.

KAS JIS TOKS?

Mons. Adolfas Grušas

Kristaus krikšto šventė, užbaigianti Kalėdų laiką, tarsi dar kartą visiems tikintiesiems užduoda klausimą: Kas yra Jėzus?

Jis yra Mesijas, Dievo Sūnus,– norėtume atsakyti drauge su šventuoju Petru, tačiau drauge Jis toks nepanašus į tą Išganytoją, kurio nuo amžių laukė ir ilgėjosi žmonija.

Jėzaus pasirodymas prie Jordano, Jo pasiuntinybės vykdymas glumina mus…

Jėzus neįtelpa į nubrėžtas schemas į jau iš anksto Jam žmonių numatytas vietas socialinėje sąrangoje. Jis visiškai neketina vadovauti žydų galimam sukilimui prieš okupantus ir nesvyruoja, paneigdamas netgi Jono Krikštytojo pateiktą Mesijo, kaip tvarkos įvedėjo, paveikslą.

Išganytojo stilius nesiderina netgi su Jo laukiančių žmonių skoniu ir pasiūlymais.

Todėl leistina paklausti: Kas gi yra Jėzus?

Jėzus yra tas, apie kurį kalbėjo jau pranašas Izaijas: tai Tarnas, kuris savęs nereklamuoja, aikštės nėra užpildomos Jo balso, kupino iškalbos ar grasinimų. Jis lieka solidarus su pralaiminčiais ir silpnaisiais, sugebantis padrąsinti, sužadinti pasitikėjimą, prikelti viltį. Jis nesirengia tų vargšų dar labiau spausti ir žeminti, praeidamas pro juos, nelyginant audra, drauge su blogiu nušluodamas ir gėrio daigelius bei nedrąsius mėginimus pakilti… Neveltui pranašas rašo: Jis nenulauš palinkusios nendrės, neužgesins rusenančio dagčio…– dalykai, kuriuos mielai padarytų žmonės, tardami, kad tokiu būdu pasaulyje bus daugiau tvarkos…

Jėzus lieka su vargšais, su žmonėmis, nieko nereiškiančiais pasaulio akyse.

Jis skelbia išvadavimo žinią visiems: tiek kankinamiems fizinio blogio, tiek kenčiantiems bet kokią kitą vergiją.

Vis tiktai būtų neteisinga, jei įsivaizduotume, kad Jėzus atėjo tik pas pačius vargingiausius.

Tikrieji „kaliniai“ yra ne tie, kurie uždaryti kalėjime, bet pirmiausia tie, kurie gyvena, apribodami savo dvasią, užgniauždami ją egoistiniais turto, sėkmės, tuštybės siekiais.

Yra žmonių, kurie, nors ir nebūdami akli, taip ir nesugeba įžvelgti gyvenimo prasmės, nemoka atskirti tikrųjų vertybių, užmerkia akis prieš artimo, nebesugebančio susidoroti su užgriuvusia pernelyg didele skausmo ir nesėkmių našta, poreikius.

Jiems būna dar sunkiau, nei vargingiesiems, suvokti savo menkumą. Jie yra vargšai savo didybėje.

Todėl Jėzus yra ir su jais…

Antrajame skaitinyje, girdėdami apaštalo Petro kalbą romėnų šimtininko namuose, aiškiai galime suvokti, kaip pats apaštalas žvelgia į tokį, ne visai suprantamą Jėzaus pasirinkimą. Jis patvirtina: Jėzus renkasi visus.

Jam brangus bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena…

Kristus atmeta bet kokius tarp žmonių esančius padalijimus, drauge parodydamas, ko trūksta žmonėms, kad jie galėtų vadovautis sąžine ir esantys mąstysenos, įpročių, pomėgių skirtumai, netrukdytų žmonėms pažinti tikrąją tiesą.

Jėzus atėjo ne tam, kad vien tik paliktų idealą ir tam tikras moralės normas. Jis atėjo, kad pastatytų ant kojų žmones, paguostų, pagydytų, suteiktų vilties ir džiaugsmo gyventi, parodytų, jog blogį įmanoma įveikti.

Juk apie Jėzų buvo pasakyta: Dievas su mumis. Tai Jo vardas ir todėl Jis negali būti kitur, kaip tik su savo žmonėmis.

Jis ir dabar nuolat lydi mus, kartais tylus ir nepastebimas, tačiau visuomet apdovanodamas mus dvasios galybe. Ją, gavę krikšto metu, turime ir mes, tačiau dažnai apie tai pamirštame. Todėl ir sakoma, jog daug kas vadinasi krikščionimis, tik kažkodėl pasaulyje taip maža krikščioniškumo…

2022 sausio 08, 14:20