Savaitės Lietuvoje apžvalga (lapkričio 28 d.)
Ketvirtadienį Kauno IX forte vykusiame minėjime drauge su žydų bendruomenės, visuomenės atstovais, užsienio šalių diplomatais meldėsi taip pat arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Jis citavo 74 psalmės ištrauką: jos žodžiai iškalti ant atminimo akmens, pastatyto nacių sudegintos Miuncheno sinagogos vietoje. Prieš 80 metų iš Miuncheno išvežti žydai nužudyti IX forte kartu su tūkstančiais kitų iš Vokietijos ir kitų šalių atvežtų žydų. Arkivyskupas taip pat priminė Religinių santykių su judaizmu komisijos dokumentą „Mes atsimename: Šoa apmąstymas“ ir meldė , „kad mūsų liūdesys dėl tragedijos, kurią žydai iškentėjo šį šimtmetį, būtų paskata naujiems santykiams su žydų tauta, <…> kad vyrautų abipusė pagarba, kaip ir dera tiems, kurie garbina vienatinį Kūrėją bei Viešpatį ir turi bendrą tikėjimo tėvą – Abraomą“.
Holokausto aukos trečiadienį buvo minimos ir Mišiose Kauno arkikatedroje.
Kauno arkivyskupijos svetainėje taip pat pasakojama apie Miunchene vykusį Holokausto aukų atminimą. Publikacijos autorė yra iš Kauno kilusi, šiuo metu Vokietijoje gyvenanti lietuvė, iš pagarbos mirusiems giminaičiams pasirašiusi slapyvardžiu. Jos liudijime atgyja minėjime Miunchene perskaityti 997 įvairaus amžiaus moterų, vyrų ir vaikų vardai, susiejant juos su atminties nuotrupomis iš jos senelių namų, kadaise stovėjusių pakeliui į IX fortą. Autorė pasakoja apie savo dvasinį kelią, suvokiant būtinybę atleisti ir prašyti atleidimo dėl mūsų tautos žmonių, įsitraukusių ar įtrauktų į tuos nusikaltimus. Ji drąsina: „Atgaila atveria vartus palaiminimams“. „Kauno dienoje“, rašoma taip pat apie delegacijų iš Vokietijos, Austrijos ir Lenkijos dalyvavimą minėjime Kauno IX forte.
Panevėžio vyskupija praneša apie neseniai gautą Apaštalų Sosto dekretą, kuriuo pripažįstama, kad Dievo tarno kunigo Alfonso Lipniūno beatifikacijos bylos vyskupijos etapas yra galiojantis. Šiuo dokumentu pažymima, kad beatifikacijos byla bus tęsiama Romoje, bylos postulatorius rengs išsamų baigiamąjį Positio dokumentą.
Antradienį minėta Negimusio kūdikio diena. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje melstasi už kūdikio netektį išgyvenančias šeimas.
Praėjusį šeštadienį Telšiuose vyskupijos jaunimas šventė jaunimo dieną. Daugiau nei pusantro šimto jaunų žmonių klausė ganytojų žodžio, meldėsi, stebėjo jiems skirtą spektaklį, diskutavo apie bendrystę, dalyvavimą Bažnyčios misijoje bei ėjimą kartu Sinodo keliu.
Sekmadienį Šiaulių vyskupijos jaunimo centras kvietė į jaunimo dieną, kuria minėti Amoris laetitia – Šeimos metai. Jaunuoliai dalyvavo Mišiose Šiaulių katedroje, kitos jaunimo dienos programos dalys dėl pandemijos transliuotos per Zoom platformą.
Ketvirtadienį Vilniuje paminėtas prieš 40 metų sovietų saugumiečių nužudytas kunigas Bronius Laurinavičius. Minėjimas vyko prie skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurtos skulptūros „Kristus, nešantis kryžių“ žyminčios kunigo žūties vietą. Dievo Gailestingumo šventovėje kankinio atminimui aukotos Mišios.
Laikraštyje „XXI amžius“ plačiau pasakota apie Šiaulių vyskupijoje pradėtą Dievo tarno Mečislovo Jurevičiaus beatifikacijos bylą. Mečislovas Jurevičius – pasaulietis, šeimos tėvas, kalėjęs sovietų lageriuose, jis priklausė Eucharistijos bičiulių sąjūdžiui, platino LKB Kroniką, religinę literatūrą.
Kitoje publikacijoje rašoma apie Vilniuje rytų apeigų Švč. Trejybės bažnyčioje vykusią šventę, kuria užbaigtas šios bažnyčios atgavimo 30-mečio minėjimas. Po dvejų metų bus minima 400 metų sukaktis nuo kankiniškos šv. Juozapato mirties.
Telšių vyskupija praneša, kad ketvirtadienį vyskupas Algirdas Jurevičius pašventino Kunigo Bosko saleziečių namus ir jų koplyčią. Pagrindinė saleziečių Telšiuose misija – vaikų ir jaunimo sielovada bei sielovadinė tarnystė vyskupo Vincento Borisevičiaus gimnazijoje.
Penktadienį LR prezidentūroje vykusiems nacionaliniams maldos pusryčiams parinktas devizas „Visi esame broliai“. Savo žodyje Prezidentas prisiminė į paskutiniąją kelionę išlydimą legendinį Lietuvos partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą ir jo pasakojimą apie maldaknygę– laisvę mylinčių ir ją iki galo ginti pasiryžusių lietuvių dvasios pergalės simbolį. Į susirinkusiuosius savo žodžiu taip pat kreipėsi Švenčionių Visų Šventųjų parapijos klebonas kun. Stanislavas Matiukevičius, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, liudijimais pasidalijo sesuo Fausta Palaimaitė SF ir Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karys viršila Dalius Čižeika.
Šeštadienį Vilniuje Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta paroda „Štai žvaigždė! Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros“. Parodoje pristatomos Jėzaus Gimimo scenos vaizdavimo tradicijos Alpių regione ir Lietuvoje, eksponuojami objektai iš Lietuvos ir Vokietijos: ypač įspūdingos šimtus figūrėlių turinčios, dešimtmečiais kurtos bavariškos ir tirolietiškos prakartėlės. Lietuvoje prakartėlių statymo tradicija įsitvirtino per vienuolijas. Atgimus Lietuvai atsinaujino ir prakartėlių kūrimas, jis skatinamas konkursais bei parodomis.
Kastantas Lukėnas
