Vėlinės Vėlinės 

Savaitė Lietuvoje. Apžvalga (lapkričio 7 d.)

Šiuo laiku žiniasklaidos kanalai svetingiau atsiveria dvasininkų žodžiui: pagerbiami mirusieji, o Visų Šventųjų iškilmės proga aptariamas šventumo slėpinys.

Pirmadienį LRT televizija transliavo Mišias iš Antakalnio kapinių. Arkivyskupas Gintaras Grušas homilijoje plėtojo Jono evangelijoje užrašytą Jėzaus pažadą „Ateinančio pas mane aš neatstumsiu“ (Jn 6, 37): šie žodžiai primena, kad esame keliaujanti Dievo tauta, apimanti ne tik esančius šiandien su mumis, bet ir visų amžių išrinktuosius. Ganytojas priminė apie visą lapkričio mėnesį pratęstą galimybę Vėlinių atlaidų maldomis padėti mirusiesiems. Jis kvietė vadovautis dangaus Tėvynės viltimi: „Jei kasdien gyvensim akis įsmeigę į Viešpatį, tai nepamesim kelio, nes matysim savo galutinį tikslą“.

LRT dokumentinėje apybraižoje „Ir šventieji vaikščiojo žeme“ mintimis apie šventuosius ir šventumą dalijosi arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Jis pažymėjo, kad šventieji – realūs žmonės, kurie ir klydo, bet aistringai sekė Kristumi ir mylėjo žmones: jų širdyse buvo kažkas tokio, ką galima pavadinti nesusaistyta meile Dievui ir žmonėms, talentu mylėti. Šventieji suprato, kad jų pašaukimas – išpildyti dangaus Tėvo svajonę būti jo rankomis, kojomis, širdimi. Jie gyveno realų, konkretų gyvenimą su visa ta virtuve, kuri supa ir mus, – sakė ganytojas.

Bernardinai.lt dienraštyje kun. Roberto Urbonavičiaus straipsnis pavadintas „Primirštas dangus“. Įžangoje jis pastebi, kad iš tiesų šia tema mažai kas rašo ir kalba. Dangus tapo nebeįdomus. Galbūt, gerėjant mūsų žemiškajam gyvenimui, Dangaus aktualumas savaime mažėja? – provokuojamai klausia autorius, sugretindamas tokią nuostatą su neabejotinai uolesniu praėjusių kartų krikščionių domėjimusi ir įvairiomis maldingoms praktikomis siekiant amžinybės. Kunigas rašo: Dangus nėra prizas už gerą elgesį ir šaunius rezultatus. Dangus yra didysis pasimatymas. Mano ir Dievo susitikimas. Jis primena Bažnyčios mokytojo šv. Bernardo kvietimą užsidegti Dangaus troškimu: „Trokškime tų, kurie mūsų trokšta, skubėkime pas tuos, kurie mūsų laukia, dvasios ilgesiu apkabinkime tuos, kurie mūsų ilgisi. Mums reikia trokšti ne tik šventųjų bendrystės, bet ir jų laimės; trokšdami būti kartu su jais, turėtume uoliai siekti ir jų garbės.“

Laikraštyje „XXI amžius“ rašyta apie Atsargos karininkų sąjungos iniciatyvą: pagerbti Lietuvos kariuomenės savanoriai, žuvę kovose už Lietuvos laisvę 1919–1921 m. pašventinti nauji kryžiai, žymintys jų palaidojimo vietą vienuoliktame kapinių kvartale.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Tiberiados bendruomenės brolio Mišelio (Michel de Meulenaer) straipsnis pavadintas „Šventųjų bendrystė vyksta jau šioje žemėje“. Apmąstydamas Apaštalų tikėjimo išpažinimo dogmą apie šventųjų bendravimą autorius pažymi, kad šventųjų bendrystė kalba apie mus, apie santykius pačioje Bažnyčioje, o tai labai aktualu šiandien pradėjus sinodinį kelią.

Telšių vyskupijos svetainėje skelbiama mons. Prof. Arvydo Ramono konferencija “Pašaukimas į šventumą”.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje kun. Vytenis Vaškelis primena Bažnyčios požiūrį į palaikų kremavimą ir deramą palaikų palaidojimą, tai pat paaiškina, kodėl nepriimtini siūlymai įteisinti kremuotų palaikų išbarstymą.

Apie laidotuvių giesmes ir ta proga atsiveriančią evangelizavimo galimybę pasakoja vargonininkė-liturgistė ir giedotoja Simona Jašauskytė. Ją kalbina redaktorius Simonas Bendžius.

Paskutinį spalio sekmadienį, besimelsdama Kauno arkikatedroje, Švč. Sakramento koplyčioje pas Viešpatį iškeliavo Šventosios Šeimos kongregacijos sesuo Ona Margarita Vitkauskaitė SF, sovietmečiu nuteista už „Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą. Apie netektį ir laidotuves Marijampolėje feisbuko paskyroje rašė kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.

Portale „Laikmetis.lt“ paskelbtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išplatintas pranešimas apie sovietmečio disidentės, sesers eucharistietės Jadvygos Gemos Stanelytės SJE gyvenimo istoriją jos garbingos amžiaus sukakties proga.

„Bernardinai.lt“ Vyskupas Algirdas Jurevičius dalijasi mintimis, kurias sukėlė per „Marijos radijo“ laidą užduotas klausimas: „Ką Jėzus pasakytų apie galimybių pasą?“. Ganytojas pasitelkia Evangelijos palyginimą ir „galimybių paso“ įvaizdį aiškindamas pamatinę krikščionybės prielaidą, kad kiekvienam žmogui suteikiama galimybė būti Dievo išgelbėtam.

Živilė Mieliauskaitė SF rašo apie pašaukimą siekti šventumo taip pat pasitelkdama aktualų įvaizdį: „Galimybių pasas tapti šventuoju“. Ji rašo: „Būtent per krikštą esame gavę šventumo galimybių pasą“.  Pasak jos, esame kviečiami siekti ne egzaltuoto, nusaldinto, tolimo šventumo, bet išsiskleidžiančio kasdienoje, apčiuopiamo per dovanojimąsi kitiems, per kantrų kasdienių iššūkių išgyvenimą, per ištikimą kelionę su Dievu sunkumuose. „Troškimą būti šventiems, panašėti į Dievą nešiojamės širdyje, niekas jo atimti negali – ir galimybės tapti šventam galiojimas nesibaigia dėl klaidų ar mano nenoro“, – rašo Šventosios Šeimos kongregacijos sesuo.

Bažnyčia toliau keliauja pasirinktu Sinodinio kelio maršrutu. Trečiadienį į pirmąją susitikimą susirinko Kauno arkivyskupijos Sinodinio kelio grupė. Sinodinio kelio arkivyskupijoje koordinatorė, Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė atkreipė dėmesį, kad ankstesnė patirtis, antrasis arkivyskupijos sinodas, vėliau ir simpoziumas parodė, jog svarbu ne tik galutinis dokumentas, o dar labiau – pats procesas. Darbo grupei buvo pristatyta Sinodinio kelio organizacinė struktūra Lietuvoje bei diecezinio etapo rekomenduojamas planas. Kauno arkivyskupijoje gautas įžvalgas tikimasi apibendrinti iki Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmių birželį.

Drąsiai leistis į Sinodo kelią ir atsiverti „įsiklausymo pratyboms“ kviečia ir lapkričio „Artumos“ numeris. Viena iš kelių publikacijų Sinodo tema – pokalbis su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Petaru Antunu Rajičiumi. Pasak jo, norint motyvuoti mūsų bendruomenes ir platesnę visuomenę reikia iš tikėjimo kylančių drąsos bei ryžto įsitraukti į Bažnyčios gyvenimą, apimantį ir šį sinodinį kelią.

Kastantas Lukėnas

2021 lapkričio 07, 11:06