Savaitė Lietuvoje (spalio 30 d.)
Sinodinio kelio tikslus vyskupijose pristatė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, o metodinius bei organizacinius klausimus – Sinodinio kelio Lietuvoje grupės narė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė. Susitikimo metu buvo diskutuojama apie sinodinio kelio eigą, dalyvių įtraukimą ir kitus organizacinius reikalus. Vyskupijose jau pradėtos moderatorių paieškos ir planuojami moderatorių mokymai.
Antradienį Telšių vyskupijos dvasininkų ugdymo susirinkime vyskupas Algirdas Jurevičius išsamiai pristatė spalio mėnesį prasidėjusį sinodinį kelią. Kun. Andrius Vaitkevičius susirinkusiesiems pristatė pasirengimo darbų programą. Jis pakvietė parapijos klebonus numatyti žmones, kurie parapijose galėtų tapti grupių moderatoriais, taip pat pristatė lapkričio pabaigoje Telšiuose vyksiančių mokymų programą.
Šeštadienį Kretingoje vyko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metų renginiai: šventinis minėjimas, atminimo lentos atidengimas, Mišios. Vakare procesija su žvakėmis ir fakelais ėjo į Kretingos senąsias kapines prie Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo koplyčios. Minimas botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250 metų gimimo jubiliejus.
Šiluvos šventovė kvietė paskutinę spalio savaitę dalyvauti dviejų dienų „Vilties dienų“ programoje. Jau ne vienerius metus paskutinį mėnesio penktadienį Šiluvos maldininkai kviečiami susirinkti į Ligonių dieną, dalyvauti Užtarimo pamaldose ir patirti gydančią Dievo malonę.
Šiluvos šventovė įgyvendina restauravimo projektus, susijusius su svarbiausiais šventovės istoriniais įvykiais ir su žymiausių autorių kūryba. Šiais metais įvykdytas kultūros vertybių restauravimo projektas – restauruoti Apsireiškimo koplyčios architektūros ir sienų tapybos projektai piešti pieštuku ant popieriaus. Atnaujinant Šiluvos piligrimų centro muziejinę ekspoziciją rengiamasi po trejų metų minėsimam Apsireiškimo koplyčios šimtmečio jubiliejui.
Paskutinį spalio šeštadienį Palangoje vyko jubiliejinis krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“. Tai vienintelis toks renginys Lietuvoje, suburiantis skirtingų konfesijų krikščionis muzikantus ir atlikėjus, kasmet vykstantis vis kitame šalies mieste. Festivalis šiemet vyksta 20-ajį kartą. Jubiliejiniam renginiui pasirinkta Palanga, šiemet irgi švenčianti jubiliejinius metus – Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį.
Apie festivalį jo organizatoriai dalijosi XFM radijo laidoje „Jaunimo kodas“. „Bernardinai.lt“ dienraštyje pakalbinta Palangai atstovavusi pianistė, vargonininkė ir giesmių kūrėja Audronė Juozauskaitė pasakoja apie savo dvasinį augimą ir iš praeities kartų pasiekiantį „tikėjimo DNR“.
Medijose intensyviau purenama dirva numatomiems partnerystės įstatymo svarstymams. Krikščioniškieji portalai aptaria homoseksualių asmenų sielovados klausimus. „Bernardinai.lt“ tinklalaidėje aptariama neseniai lietuvių kalba išleista amerikiečių jėzuito Jameso Martino SJ knygą „Statant tiltą: kaip Katalikų Bažnyčia ir LGBT bendruomenė galėtų užmegzti pagarba, užuojauta ir taktu pagrįstus santykius“.
Kitoje „Bernardinai.lt“ publikacijoje apie „Tėvo Martino pamokas“ rašo filologė dr. Tatjana Aleknienė. Autorė pradžioje pagiria knygoje jaučiamą pagarbos, užuojautos ir taktiškumo nuostatą, tačiau straipsnyje iškelia jėzuitui sielovadininkui rimtų klausimų dėl jo pasirinkimo neakcentuoti Bažnyčios mokymo: knygoje siūloma nemažai LGBT katalikų patiriamo skausmo malšinimo būdų, tačiau apeinamas to skausmo priežasties klausimas. Autorei kelia abejonių ir pats „LGBT kataliko“ sąvokos turinys.
Kitu keliu eiti krikščionis kviečia ne pirmą kartą Lietuvoje lankęsis kanadietis Toni Dolfo-Smith: liudydamas asmeninę patirtį jis dalijasi įžvalgoms apie homoseksualių asmenų sielovadą. Bernardinai.lt“ jau anksčiau rašyta apie jo vadovaujamą tarptautinę bendruomenę „Journey Global“ ir Lietuvoje veikiančią ekumeninę sielovados bendruomenę „Kelionė Lietuva“, padedančią gyventi su Jėzumi žmogiškųjų santykių, lytiškumo ir tapatybės srityse.
Filosofas Povilas Aleksandravičius savo straipsnių pavadinimuose pasirinko dar kartą paeksploatuoti „Šiluvos deklaraciją“, tiesa, ne tiek jos turinį, veikiau kaip pretekstą savo apibendrinimams. Savo tekstus jis pateikia keliais variantais: švelnesnį „Bernardinai.lt“ dienraštyje pagal „Mažosios studijos“ komentarą, o ilgesnis su aštresniais prieskoniais tekstas skelbiamas LRT.lt nuomonių rubrikoje.
LRT.lt rubrikoje „Pozicija“ filologas Darius Alekna kritiškai kedena Povilo Aleksandravičiaus rašinyje piešiamus stereotipinius Bažnyčios įvaizdžius.
Šeštajame „Naujojo židinio-Aidų“ numeryje skelbiamas straipsnis „Moralės teologija – pašaukimas į kurį esame kviečiami atsiliepti“. Popiežiškojo Urbono universiteto profesorių, medicinos ir teologijos mokslų daktarą kun. Vidą Balčių kalbina Vytautas Ališauskas. Pokalbis pradedamas nuo Vatikano II Susirinkimo dokumentuose išplėstos moralės teologijos sampratos: ji neribojama tik „ydų ir dorybių katalogu“, bet suvokiama kaip pašaukimas Kristuje siekti žmogiškumo pilnatvės; esame kviečiami gyventi, spręsti ir veikti pasaulyje, vadovaudamiesi meilės logika. Gyvybės, lytiškumo, šeimos etikos klausimai, socialiniai, ekonominiai ir finansiniai gyvenimo aspektai reikalauja taip pat specialių mokslo sričių žinių; tačiau mokslo duomenys neduoda tiesioginio atsakymo apie žmogaus atsakomybę, tam būtina vadinamoji moralinė interpretacija. Moralės teologas paaiškina, kodėl nuomonės, ieškant etiškai teisingų atsakymų į kai kuriuos sudėtingus klausimus gali skirtis. Pokalbyje aptariama ir aktualija dėl vakcinavimo Covid-19 pandemijos metu, besikeičianti argumentacija ir požiūriai į santuokinę moralę bei lytiškumą, santykis tarp nekintančių tiesų ir besikeičiančio pasaulio bei pažinimo. „ Tikėti gėrio galia yra vienintelis kelias mūsų santykius, gyvenimą ir pasaulį padaryti tobulesnius“, – sako kun. prof. Vidas Balčius.
