Paieška

Katalikų misijos Afganistane vadovas: esame pasiryžę sugrįžti

Sunkią padėtį Afganistane ir neaiškų šalies likimą dar labiau apsunkino ketvirtadienį prie Kabulo oro uosto įvykęs teroristinis išpuolis. Dar prieš pasikėsinimo Kabule sukeltą sumaištį buvo evakuoti paskutiniai katalikų misionieriai, pastaraisiais metais tarnavę Afganistane.

Trečiadienį į Romos Fiumicino oro uostą atskirdo kunigas Giovanni Scalese, kuris yra Afganistano Katalikų Bažnyčios misijos sui iuris vadovas. Kartu su juo buvo evakuotos ir penkios vienuolės bei aštuoniolika neįgalių vaikų, kuriais seserys rūpinosi. Evakuacija nebuvo lengva, nes dauguma vaikų, kurie buvo globojami Kabule, patys nevaikščioja, reikėjo juos gabenti ratukuose arba ant neštuvų. „Sutikom evakuotis, bet tikimės, kad galėsime greitai grįžti į Afganistaną, nes poreikiai ten labai dideli“, – sakė iš Afganistano parvykęs kunigas.

Iš Afganistano išvykus katalikams misionieriams ir misijos sui iuris vadovui iš esmės keičiasi Katalikų Bažnyčios padėtis šalyje. Katalikų misijos istorija siekia praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžią, kai popiežius Pijus XI oficialiai leido ją įkurti. Dabartinė Katalikų Bažnyčios struktūra – misija sui iuris – buvo įsteigta 2002 m. Nuo to laiko jai vadovavo kunigų barnabitų kongregacijos nariai. Vieninteliai katalikų maldos namai Kabule buvo Italijos ambasados teritorijoje įkurta koplyčia. Dabar, šimtą metų dėjus pastangas turėti Afganistane katalikų misiją, Kabulas vėl liko be katalikų kunigo.

„Ar kada nors įsivaizdavote, kad susiklostys tokia padėtis, kad jums teks palikti Afganistaną?“, – paklausė kunigą Giovanni Scalese Vatikano radijo laidų italų kalba redakcijos bendradarbė. „Tikrai niekada neįsivaizdavau, kad taip teks palikti šalį. Galėjau pagalvoti, kad po septynerių metų tarnystės Afganistane jau laikas mane pakeisti kitu kunigu, tačiau tikrai nemaniau, kad tokiu nenormaliu būdu man teks palikti Kabulą. Bet ką gi, gyvenime būna visokiausių staigmenų...“, – kalbėjo iš Afganistano evakuotas kunigas.

„Šiandien belieka tik džiaugtis, kad pats grįžimas buvo gana sklandus, kad mums pavyko parvykti su seserimis ir jų slaugomais vaikais ir kad visi esame sveiki. Dėkojame už tai Viešpačiui. Apgailestaujame, kad teko palikti šalį, kuriai labai reikia pagalbos, kad negalime tęsti savo tarnystės. Tačiau tikimės, kad per trumpą laiką bus sudarytos sąlygos mums grįžti ir atnaujinti Katalikų Bažnyčios misiją Afganistane.“

Klausiamas, kaip jis vykdė savo, kaip oficialios Katalikų Bažnyčios misijos vadovo, pareigas, kunigas pasakojo, kad jo tarnystė buvo gana sunki ir sudėtinga, nes teko ją vykdyti tebesitęsiančio karo sąlygomis. Dažnai net nebuvo galima išeiti iš ambasados teritorijos, ne dėl to, kad būtų draudžiama išeiti, bet paprasčiausiai dėl to, kad labai dažnai kelti koją į miestą buvo nesaugu. Pastaruoju metu dar prisidėjo pandemija, buvo labai suvaržytas bendravimas, buvo laikotarpių, kai žmonės net negalėjo ateiti į Mišias. Nepaisant to, buvo stengiamasi tęsti socialinę ir labdaringą veiklą, seserys vienuolės globojo neįgalius vaikus. Dabar, deja, teko viską nutraukti.

Kalbėdamas apie savo misijos ypatumus, kunigas Giovanni Scalese paaiškino, kad tai buvo ne tiesioginė evangelizacija, bet liudijimas. Ypatingai vertingai liudijo seserys, kurios tarnavo nevyriausybinės organizacijos „Kabulo vaikams“ įkurtuose neįgalių vaikų slaugos namuose.

Kunigas sakė, jog jis nepraranda vilties sugrįžti į Afganistaną ir tęsti savo tarnystę. Dabartinė padėtis jam labai skaudi. Kunigą liūdina ir tai, kad labai daug afganų turėjo palikti savo šalį. „Žinoma, reikia džiaugtis, kad tiek daug žmonių pateko į saugesnes vietas. Tikimės, kad Italijoje ir kitose šalyse jie sugebės integruotis, tačiau Afganistanui tai yra nuskurdinimas. Jų dauguma yra gerai pasirengę žmonės, įvairių sričių specialistai. Tikėkimės, kad juos galės pakeis kiti, tačiau visuomenė tikrai bus nuskurdinta.“

Kokia Katalikų Bažnyčios Afganistane ateitis? Pasak kunigo, tai priklausys nuo tų, kas valdys Afganistaną. „Jei mums bus leista tęsti savo tarnystę, mes esame pasirengę tuoj pat sugrįžti.“ Kaip ypatingą viltį teikiantį dalyką kunigas paminėjo Afganistano paaukojimą Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai 2017 m. spalio 13 d., baigiantis Fatimos jubiliejui. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad Dievo Motina globos šią šalį, kaip ji globojo mus ir  mes visi sugebėjome išsigelbėti. Todėl esu įsitikinęs, kad tokia pat motiniška apsauga bus užtikrinta ir Afganistano žmonėms.“ (JM / Vatican News)

 

2021 rugpjūčio 27, 14:51