Savaitė Lietuvoje (Liepos 11d.)

Kastantas Lukėnas

Šventajame Rašte aprašytas žmonių priešinimasis Dievo tvarkai neatneša laimės nei žmonėms, nei visuomenėms, nei valstybėms. Ganytojas išskyrė tris kovos laukus, kuriuose vyksta Evangelijoje minima kova su demonais. Pirmasis laukas yra pats žmogus, kovojantis vidinę kovą, siekiantis Dievo palaiminimo, tačiau kasdien atakuojamas blogio. Antroji kautynių vieta yra mūsų visuomenė: greta esantys žmonės, šeimos ir bendruomenės. Arkivyskupas pažymėjo, kad bendruomenės ir visuomenė patiria didesnę įtampą negu anksčiau. Pasak jo, dabartinis dialogo stygius mūsų visuomenėje kyla iš to, kad mes pamirštame, jog visi esame broliai ir seserys, sudarantys vieną tautą. Ganytojas kalbėjo ir apie dvasinį mūšį, vykstantį tarptautinėje bendruomenėje. „Turime sugebėti atpažinti piktojo veikimą tiek rytuose, tiek vakaruose, įžvelgti, kaip jis pasinaudoja žmonėmis, o ne suasmeninti blogį kitame žmoguje. Tai padės mums grįžti į dialogą, kurio mums reikia ir savo šeimose, ir savo visuomenėje, ir pasaulyje“, – sakė arkivyskupas Gintaras Grušas.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius Valstybės dieną Mišių homilija kreipėsi į maldininkus Žemaičių Kalvarijos bazilikoje. Jis kvietė tikinčiuosius nepamiršti, kad esame ne tik Lietuvos valstybės, bet ir Dievo karalystės piliečiai. Pasak jo, Dievo karalystės pilietybė, kurią gauname Krikšto metu, ne tik nekliudo būti gerais savo Valstybės piliečiais, bet net padeda jais būti. Būdami Dievo karalystės piliečiai, Evangeliją laikome ne mažiau svarbia už Lietuvos Konstituciją. Kardinolas pabrėžė ir sąžinės pirmenybę, jei valstybės potvarkiai prieštarautų moralinei tvarkai, prigimtinėms žmogaus teisėms arba Evangelijos mokymui. Apžvelgdamas Lietuvos valstybingumo istorijoje patirtus išbandymus, tarp svarbiausių dalykų, padėjusių išsaugoti meilę tėvų žemei, kardinolas išskyrė tikėjimą į Dievą ir sveiką šeimą.

Praėjusį sekmadienį Žemaičių Kalvarijoje švenčiant Šeimų dieną apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Petar Antun Rajič homilijoje priminė sovietų okupacijos metais leistą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ ir joje ypač pabrėžiamą Kryžiaus reikšmę, paliudytą persekiojimus bei panieką patyrusių suaugusiųjų, jaunuolių, net vaikų. Nuncijus tęsė „Kronikos“ temą, taip pat Evangelijas pavadinęs „Jėzaus gyvenimo kronika“. Vienas svarbiausių Jėzaus mokymų –sekti Jį kentėjimų keliu: „Priimk kentėjimus, kitaip niekada iš tiesų nemylėsi“; „Imkis mylėti, kitaip niekada negyvensi tinkamai“, – Didžiosios Kalvarijos dieną ragino apaštalinis nuncijus. Jis kvietė dalyvauti Kryžiaus kelio pamaldume, tuo pačiu dalyvaujant didžiame Bažnyčios pavelde, jungiant savo maldas ir žingsnius su Jėzaus, Marijos ir šventųjų maldomis bei žingsniais. Apaštališkasis nuncijus patikino: jei išliksime ištikimi Jėzui, tapsime jo draugais ir liudytojais, pradžiugsime nepaisant kryžių ir kentėjimų, o mūsų vardai bus įrašyti „Dangaus kronikoje“.

Liepos-rugpjūčio „Artumoje“ skelbiamas vyskupo Algirdo Jurevičiaus straipsnis „Žemaitijos dėkingumas Šventajam Sostui“. Dėkingumas už popiežiaus Martyno V išreikštą tėvišką globą Žemaitijai, besitęsiančią šešis šimtmečius, buvo ypač akcentuojamas šiemetiniuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose.

Valstybės diena savitai paminėta Merkinėje, dienos tema šiemet buvo „Karalių Lietuva“. Mindaugas Lapelė „Bernardinai.lt“ rašo apie tą dieną vykusį Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos pagerbimą jo vardo skvere.

Mindaugo karūnavimo dieną prie Kauno pilies vykusiame miesto festivalyje buvo apdovanoti nusipelnę kauniečiai, tarp jų trys dvasininkai. Aukščiausiu miesto apdovanojimu pagerbtas arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Praėjusį penktadienį įvyko steigiamasis Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta steigimo deklaracija, įstatai, išrinkta taryba ir pirmininkas. Profesinės sąjungos pirmininku taryba išrinko Audrių Globį. Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos dvasiniu vadovu tapo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Kun. Algirdas Toliatas tapo profesinės sąjungos dvasiniu palydėtoju.

„Marijos radijo“ laidoje „Aktualijos“ apie šios sąjungos įkūrimo motyvus pasakojo išrinktasis pirmininkas Audrius Globys, prof. Alvydas Jokubaitis ir kun. Algirdas Toliatas. Kunigas pasidalijo, kad jam pačiam teko patirti didelį puolimą ir žeminimą dėl krikščioniškų įsitikinimų: „Labiausiai sukrėtė privačiai parašytos bičiulių palaikančios žinutės su atsiprašymu, kad baiminasi tai pasakyti garsiai, nes bijo, kad su jais bus susidorota jų darbo aplinkoje. Taip neturėtų būti laisvoje ir demokratiškoje šalyje“. Jis džiaugėsi, kad būtent Švč. Marijos Šeimų Karalienės dieną įgyvendinta pilietiška krikščioniškos profsąjungos iniciatyva, kviečianti telktis visus, kuriems brangi tikėjimo ir sąžinės laisvė. Filosofas prof. Alvydas Jokubaitis reiškė susirūpinimą dėl bandymų varžyti žodžio laisvę viešojoje erdvėje, pasitelkiant tokias teisines priemones kaip vadinamoji „neapykantos kalba“. Jis ypač apgailestavo dėl minties cenzūros apraiškų akademinėje aplinkoje.

Panevėžio vyskupija ir Krekenavos bazilika sekmadienį kvietė į šventųjų Zelijos ir Liudviko Martenų relikvijų sutikimo šventę Krekenavos bazilikoje.

Šiaulių vyskupijos jaunimo centras surengė stovyklą Mišių patarnautojams, joje dalyvavo jaunuoliai iš įvairių vyskupijos parapijų.

Vilkaviškio vyskupijoje džiaugiamasi Šlavantų parapijos šimtmečio jubiliejaus proga išleista knyga apie šią parapiją.

Trečiadienį prasidėjo brolių dominikonų organizuojamas penktasis tarptautinio Vilniaus kariliono festivalis. Koncertai Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte įrengtu karilionu tęsis trečiadieniais visą mėnesį.

Šeštadienį Marijampolėje prasidėjo Palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo 150 metų jubiliejus – paskelbimo palaimintuoju minėjimas ir atlaidai.

Liepos-rugpjūčio „Artumoje“ Palaimintojo Jurgio Matulaičio jubiliejaus progai skirta publikacija apie Tėvo Jurgio ir jo įsteigtos Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos ilgametės vyresniosios sesers Uršulės (Marijos Teresės Novickaitės) susitikimus.