Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (gegužės 30 d.)
Laikraštyje „XXI amžius“ skelbiamas straipsnis apie Dievo tarnaitę Eleną Spirgevičiūtę, kuriame aprašoma ir jos beatifikacijos bylos eiga.
Leidykla „Artuma“ išleido Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės dienoraštį „Kai žemė dangų bučiavo“. Vysk. Algirdo Jurevičiaus sudarytos knygos pristatyme rašoma: „Gal šis dienoraštis būtų vienas iš daugelio to meto paauglių dienoraščių, tačiau ypatingą reikšmę jam suteikia augantis Elenos noras savo gyvenimą visiškai pavesti Dievo valiai“.
Prieš savaitę Sekminių pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas plačiau išskyrė vieną iš Šventosios Dvasios titulų – tai Tiesos Dvasia. Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentais gaunamą žymę jis palygino skiepais, apsaugančiais nuo „nuodėmės ir melo infekcijos“. Ganytojas įvardino ir Dievo mums paruoštas apsaugos priemones: Susitaikinimo sakramentu atleidžiamos nuodėmės, esame grąžinami į tiesos ir tyrumo kelią. Eucharistija mus maitina, kad turėtume reikiamą imunitetą melo ir nuodėmės atakai. Pasak ganytojo, Tiesos Dvasios atskleidžiama tiesos pilnatvė yra „tiesa apie Dievą, tiesa apie meilę, ir tiesa apie mus pačius“. Primindamas šventojo Juozapo metus arkivyskupas jį vadino pavyzdžiu ir kelrodžiu, nurodančiu, kaip leistis Šventajai Dvasiai vesti pašaukimo keliu.
Tiesos Dvasią Sekminių meditacijoje apmąstė ir arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. „Viešpatie, Tu pats esi Tiesa ir tiesos pilnatvė. Visa kita, ką žinome ir galime pasakyti, net ir teisingi dalykai – tik tikrovės trupiniai ir atplaišos“. <...> Tiesa – ne kažkas, kas sakoma apie Tave, Viešpatie, o Tu pats. <...> Tiesai galime priklausyti, ja vadovautis, ja dalintis ne kaip kažkuo, ką turime, o kaip ta, kurios link visi keliaujame. O pilnatvė bus tada kai visi taps viena Tavyje. Glaustą meditaciją feisbuko paskyroje ganytojas baigia pasiūlymu: „Gal gera ir teisinga būtų Mergelės Marijos litanijoje pridėti dar vieną kreipinį: Motina Tiesos? Juk Marija yra Jėzaus Motina, Ją vadiname Dievo Motina, todėl Ji yra ir Tiesos Motina“.
Laikraščio „XXI amžius“ jo ilgametis leidėjas Edvardas Šiugžda plačioje publikacijoje prisimena prieš šešerius metus amžinybėn iškeliavusį valstybininką, tautinės kultūros puoselėtoją ir filosofą Algirdą Patacką. Biografinėje apybraižoje gausu asmeninio bendravimo atsiminimų.
Viešojoje erdvėje intensyviai komentuotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris antradienį Seime nesulaukė reikiamos balsų daugumos ir grąžintas tobulinti. Prieš įstatymo svarstymą Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas portale „Laikmetis.lt“ išdėstė argumentus, kodėl nepritaria dalies jo bendrapartiečių palaikomam įstatymui. Pasak jo, projekte siūlyta partnerystė – tai santuokos pakaitalas, leidžiantis, apeinant Konstituciją, homoseksualioms poroms įgyti šeimos teisinį statusą.
Portale „Laikmetis.lt“ skelbiama kardinolo Sigito Tamkevičiaus kalba, pasakyta pirmadienį Seimo Lietuvos Tarybos salėje vykusioje žmogaus teisių temai skirtoje mokslinėje konferencijoje. Aptardamas žmogaus teises prigimties ir tikėjimo šviesoje kardinolas pabrėžė mūsų laikų problemą, kai žmogaus teisės vis dažniau atsiejamos nuo žmogaus prigimties ir suvokiamos tik kaip individų interesų tenkinimui skirti reikalavimai. Jis apgailestavo dėl neproporcingo visuomenės grupių išskyrimo [cituoju]: „Man neramu, kai šiandien pastoviai girdžiu kalbant apie netradicinės orientacijos žmonių teises, ir mažiausiai kalbant apie vaikų teises“.
Šio pranešimo mintys pateikiamos taip pat „Delfi.lt“ portalo publikacijoje „Kardinolas Sigitas Tamkevičius sukritikavo tai, kaip vyksta partnerystės įstatymo svarstymas“.
Portale „Laikmetis.lt“ dr. Valdas Kilpys į diskusijas apie partnerystės įstatymą įsijungia komentaru „Apie kitokias kaukes ir gėjų Joną“. Tekstas grindžiamas draugišku pašnekesiu su gėjų bendruomenei priklausančias asmenimis, kuriems nepakeliui su LGBTQ aktyvistais: jie nori gyventi normalų gyvenimą, ir nelinkę žygiuoti demonstracijose bei mojuoti vėliavomis. Dažnai girdimus priekaištus apie diskriminaciją ir pagarbos stoką komentaro autorius apgręžia ir retoriškai klausia: „Kokiu pagrindu aš, Valdas Kilpys, iš aukštų tribūnų nuolat esu vadinamas nepakančiu, atsilikusiu, neeuropiečiu ir gal net proputinišku?“. Beje, autorius yra LVK paskirtas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys.
Tarp šią savaitės liturginiame kalendoriuje minėtų šventųjų buvo ir „džiaugsmo apaštalas“ šv. Pilypas Neris. „Bernardinai.lt“ pasakojama apie Vilniuje įsikūrusią Šv. Pilypo Nerio oratoriją, kurioje penki kunigai kartu išgyvena tikėjimo kelionę ir kasdienę buitį. Straipsnyje dalijamasi, kuo reikšmingas šio šventojo džiaugsmo ir linksmumo kelias šių dienų Lietuvos žmonėms.
Jėzuitai pasitiko Šv. Ignaco metus pristatydami naują leidinį – Šv. Ignaco Lojolos laiškų rinktinę. Interneto svetainėje „Jėzuitai Centrinėje Europoje“ knygos vertėja Jūratė Micevičiūtė dalijasi mintimis apie išmoktas pamokas verčiant šv. Ignaco laiškus.
Prezidentūra pranešė apie prezidento Gitano Nausėdos lankymąsi Šiaulių regione. Ponia Diana Nausėdienė šia proga lankėsi Šiaulių vyskupijos Šeimos centre, dėkojo telkiantiems bendruomenę savanoriams.
Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija ir Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija praneša apie prasidėjusią tradicinę Švento Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetę, vyksiančią iki birželio pabaigos. Praėjusį penktadienį vyko pirmasis piligrimų žygis. Šių metų jaunųjų ambasadorių estafetė ypatinga tuo, kad ji vyksta Šventaisiais Jokūbo metais. Piligrimai keliauja tarptautiniu lygiu pripažintais lietuviškaisiais Šv. Jokūbo keliais –taip pat visas šio apaštalo garbei pavadintas bažnyčias jungiančiu Šv. Jokūbo kelio žiedu. Per pastaruosius penkerius metus Šv. Jokūbo kelio ambasadoriais tapo daugiau kaip 3 tūkstančiai jaunųjų piligrimų.
Kastantas Lukėnas
