Vatican News
Bažnyčia Mosule Bažnyčia Mosule  (AFP or licensors)

Per tris dešimtmečius Irakas neteko dviejų trečdalių katalikų

Kovo 5-ąją prasideda keturių dienų popiežiaus Pranciškaus apaštališkoji kelionė į Iraką, kurios programoje – oficialūs susitikimai su valdžios ir pilietinės visuomenės atstovais, malda kartu su keturių ritų katalikais, susitikimas su bendruomenių ganytojais ir sielovadininkais, tarpreliginis susitikimas chaldėjų Uro miesto vietoje, iš kur savo kelionę pradėjo mūsų tikėjimo tėvas Abraomas.

Katalikų Bažnyčią Irake sudaro ketverių apeigų bendruomenės – didžiausia yra Babilonijos Chaldėjų Bažnyčia, turinti 11 vyskupijų. Dvi vyskupijas turi sirų apeigų Katalikų Bažnyčia, po vieną vyskupiją – lotynų apeigų ir armėnų apeigų katalikai. Iš viso šiuo metu Irake gyvena ne daugiau kaip 400 tūkst. katalikų, kurių trys ketvirtadaliai priklauso chaldėjų bendruomenėms. Daugiausia katalikų gyvena sostinėje Bagdade, kuriame iš viso yra maždaug šešios dešimtys katalikų maldos namų, tarp jų – visų keturių apeigų  vyskupijų katedros.

Krikščionybės istorija dabartiniame Irake siekia antrojo amžiaus pradžią. Pasak tradicijos, Kristaus Gerąją Naujieną į tuometinę Mesopotamiją atnešęs apaštalas šv. Tomas, kuris po Jeruzalės sugriovimo 70 m. po Kr. kaip misionierius patraukė į rytus ir pasiekė net Indiją. Krikščionybė šiame regione visą laiką buvo mažumos religija.

Naujaisiais laikais didžiausi krikščionių židiniai gyvavo Bagdade, taip pat Basroje, šalies pietuose, ir Kirkuke bei Mosule, šiaurinėje Irako dalyje. Saddamo Husseino režimas, griežtai kontroliavęs visuomenės gyvenimą, krikščionių atžvilgiu buvo gana pakantus. Nors Husseinui atėjus į valdžią buvo nacionalizuotos krikščionių mokyklos, krikščioniškas ugdymas nebuvo uždraustas. 1987 m. duomenimis, visame Irake gyveno 1 250 tūkst. katalikų, tai yra tris kartus daugiau, negu šiandien. Paradoksalu, bet režimas krikščionių mažumai garantavo tam tikrą stabilumą. Krikščionis buvo ir vienas Saddamo Husseino vyriausybės ministrų.

Pirmasis ir antrasis Persų įlankos karai, vidiniai konfliktai, terorizmas, kelerius metus dalį Irako teritorijos valdžiusi vadinamoji Islamo valstybė išbalansavo Irako visuomenės gyvenimą, nualino ekonomiką. Daug žmonių buvo priversti palikti savo gimtąsias vietas, tapo pabėgėliais šalies viduje arba prisiglaudė kaimyninėse šalyse, kai kurie emigravo į tolimesnį užsienį. „Irakas pavirto savo paties šešėliu“, – dabartinę padėtį šalyje apibūdina Babilonijos chaldėjų patriarchas Luis Sako.

Per pastaruosius karų ir sumaišties dešimtmečius, Tautų evangelizavimo kongregacijos žinių agentūros „Fides“ duomenimis, buvo nužudyti daugiau kaip du tūkstančiai  Irako krikščionių, katalikų ir kitų Bažnyčių narių. Agentūra primena kelis didžiausio atgarsio sulaukusius kankinystės atvejus. Mosule 2006 m. buvo nužudytas sirų ortodoksų kunigas Paulos Iskandar ir evangelikų pastorius Monther Saqa. 2007 m. tame pačiame mieste buvo nužudytas katalikų kunigas Ragheed Ganni su dviem diakonais. 2008 m. buvo pagrobtas ir nužudytas Mosulo katalikų chaldėjų arkivyskupas Paulos Faraj Raho. 2004, 2008, 2009 ir 2010 m. teroristų pasikėsinimuose Bagdade ir Mosule žuvo daugiau kaip šimtas krikščionių. 2010 m. spalio 31 d. buvo įvykdytas išpuolis prieš Bagdado sirų katalikų katedroje besimeldžiančius žmones. Tą dieną buvo nužudyti 48 katedroje meldęsi tikintieji. Jiems pradėta skelbimo šventaisiais byla. Jų žūties vietoje įvyks vienas popiežiaus kelionės programos įvykių – Šventasis Tėvas pirmąją savo vizito dieną, kovo 5-ąją, šioje katedroje susitiks su Irako katalikų dvasininkija. (JM / Vatican News)

2021 vasario 26, 11:08