Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (sausio 17)
Pamoksle ganytojas priminė popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Šv. Juozapo metus ir ta proga paskelbtą apaštališkąjį laišką, skirtą Bažnyčios Globėjui. Tarp dokumente minimų tėviškų šv. Juozapo bruožų Vilniaus arkivyskupas išskyrė tris, ypač tinkančius minint Sausio 13-osios įvykius. Pirmiausia tai paklusnumas Dievo balsui, nedelsiant ir imantis veikti. Klusnumu sąžinės balsui ir pareigai saugoti tėvynę pasižymėjo ir Lietuvos žmonės, pasiryžę ginti nepriklausomybę. Kitas svarbus bruožas: gebėjimas priimti situaciją su konkrečiomis aplinkybėmis, nekeliant išlygų ir neišsisukinėjant. Trečias aktualus šv. Juozapo veikimo bruožas – kūrybinga drąsa taip pat buvo būdingas laisvės gynėjams. Arkivyskupas Gintaras Grušas sakė, kad tie patys bruožai lydi mūsų visuomenę ir įveikiant dabartinius pandemijos išbandymus.
Laisvės gynėjų diena paminėta ir Šiluvoje. Marijos piligriminėje šventovėje kiekvieno mėnesio tryliktą dieną švenčiama Marijos diena, ne kartą prisimenant Lietuvos laisvės kelią ir dėkojant mūsų laisvės Užtarėjai. Marijos užtarimo meldžiant laisvės šauktasi per visą sovietinės okupacijos laiką taip pat Sausio 13-osios naktį.
Prieš Mišias arkivyskupas Kęstutis Kėvalas katechezės pusvalandį skyrė laisvės tema. Pasak ganytojo, laisvės ir proto dovana yra žmogaus išaukštinimo ženklas. Kai žmogus laikosi Dievo įrašyto jo prigimtyje įstatymo, laikosi Jo kelio, yra iš tiesų laisvas, išskleidžia savo prigimtį ir talentus kurdamas laisvą gyvenimą. Arkivyskupas kvietė išsaugoti Sausio 13-osios nuotaiką, laisvę ir tikėjimą, kad Dievo pergalė yra viršesnė už bet kokią prievartą.
Už apgintą laisvę dėkota ir Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje. Mišių homilijoje kardinolas Sigitas Tamkevičius sakė: „Mes tikime, jog anuomet mums laisvę padovanojo Dangus. Taikos Karalienė Mergelė Marija užstojo savo vaikus“. Jis taip pat trumpai pasidalijo ir išgyventomis patirtimis Sausio 13-ąją, kai teko su kitais kunigais būti Aukščiausioje Taryboje. Kunigai buvo raginami greičiau aukoti Mišias, o minia, apjuosusi rūmus, meldėsi Rožinį. Tankai sustojo ir, gavę naują įsakymą, pravažiavo pro šalį. „Ačiū Dievui, kad ten buvo žmonės, kurie mokėjo melstis ir meldėsi“, – pabrėžė kardinolas. Jis taip pat apgailestavo, kad šiandien daugelis yra pamiršę maldą ir per daug pasitiki materialine gerove.
Ne pirmus metus Laisvės gynėjų diena išradingai minima Kauno Šv. Jono Pauliaus II parapijoje. Šiemet renginiui „Sausio 13-osios laužai“ nauja nuotolinė minėjimo programa buvo sukurta nepriklausomoje Lietuvoje gimusių jaunuolių. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika tą dieną nušvito Lietuvos trispalvės varsomis.
Seimo salėje Laisvės premijos įteikimo proga kalbėjęs kun. Julius Sasnauskas OFM pastebėjo karantino sąlygų nulemto virtualaus minėjimo simboliką. Pasak jo, tuščia Seimo salė leidžia pajusti anos sausio nakties ypatingumą: tai buvęs „absoliutus tiesos ir tikrumo momentas“ Tai momentas, kuris visada bus kartu su mumis, iš kurio ateis naujos kartos, iš kurio jau atėjo nauja laisvės vaikų karta,– sakė kunigas pranciškonas. Jis prisiminė pro garsiakalbius sklindančią rožinio maldą ir kun. Algimanto Keinos drąsinantį balsą: „Didžiojo penktadienio sutemos tęsėsi ne amžinai“. Po daugelio metų paklausus kunigo, kaip jis tą naktį jautėsi, šis atsakė: „Buvo baisu, drebėjau visas, tikras Didysis penktadienis. Bet nesitraukė“, – kalbėjo kun. Julius Sasnauskas.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje dailininko ir žurnalisto Vaidoto Žuko atsiminimuose iškyla kun. Kazimiero Vasiliausko aukojamų Mišių vaizdas: tik tankui nusisukus ir nuvažiavus kunigas nuleido iškeltą Mišių taurę.
Laikraštyje „XXI amžius“ Edvardas Šiugžda aprašo, kaip 1991 metais veikė Lietuvos ir Baltijos šalių informacijos centras Briuselyje, tai anuomet buvo tarsi neoficiali Lietuvos ambasada. Straipsnyje pasakojama ir apie Sausio 13-osios įvykių atgarsius užsienyje, taip pat susitikimus su politiniais veikėjais, iškiliomis asmenybėmis.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atsako į poleminius dr. Eglės Laumenskaitės komentarus „Ką mums sako ir kam kviečia Bažnyčios krizė Lietuvoje?“ Pažymėtinas šiltas ir broliškas ganytojo atsakymo tonas, aptariant ne tik tiesiogiai vyskupams skiriamus „tylėjimo“ priekaištus. Ganytojas neneigia kritinių pastabų, bet drauge vaizdžiai išskleidžia vyskupams tenkančių uždavinių apimtis ir ragina visus tikinčiuosius dalytis bendra atsakomybe už Bažnyčiai ir visuomenei kylančius iššūkius. Remdamasis Bažnyčios socialinio mokymo principais ganytojas retoriškai klausia: kas būtų, jei katalikai tik vangiai lauktų vyskupų „nuleistos iniciatyvos“. Jis tęsia [cituoju]: „Ar mes patys „neklerikaliname“ Bažnyčios, sakydami, kad vyskupai atsakingi už meilės ir tiesos iniciatyvas, už gyvybės apsaugą, palankią šeimai aplinką, religijos ir sąžinės laisvės išsaugojimą valstybėje?“. Tarp pasauliečių veikimo gerų pavyzdžių arkivyskupas mini „Marijos radiją“ ir paaiškina, kad ne vyskupai „nuleidžia“ jo programą ar parenka laidas.
Vilniaus arkivyskupijos svetainėje buvo kviečiama internetu dalyvauti trijų dienų tarptautinėje konferencijoje „Į ateitį su Jonu Pauliumi II“, skirtoje paminėti šimtąsias Karolio Vojtylos gimimo metines.
Penktadienį Kretingoje minėtos kun. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-osios gimimo metinės ir atidaryti Seimo paskelbti jo minėjimo metai. „Bernardinai.lt“ dienraštyje Jolanta Klietkutė išsamiai nušviečia jo gyvenimą ir veiklą straipsnyje „Lietuviškasis da Vinčis – kun. Jurgis Ambraziejus Pabrėža“. Šis garsus pamokslininkas buvo jautriasielis nuodėmklausys, dvasios tėvas, Trečiojo ordino pranciškonas. Jis vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų, mokytojas, žemaičių bendrinės kalbos kūrėjas, dvasinio turinio knygų autorius, liaudies gydytojas, lietuvių botanikos tėvas, poetas, menininkas.
Kastantas Lukėnas
