Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (sausio 10)
Metus pradėti apmąstant laiką kviečia kun. Gediminas Jankūnas maldyne „Magnificat“ paskelbtu straipsniu. Kunigas aptaria laiko sampratą Biblijos knygose, ypač Išminties raštijoje, taip pat Naujajame Testamente atskleidžiamą laiko prasmę: čia kalbama ne tik apie jo tėkmę, bet apie laiko pilnatvę. O Apreiškimo knygoje įspėjama, kad „laikas trumpas“. Kunigas baigia kvietimu: „Pradėdami naujuosius 2021-uosius mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingosios Dievo kantrybės metus, pasiryžkime atsakingai naudotis mums dovanotu laiku ir puoselėkime savo ir kitų širdyse Dievo meilės amžinybės viltį“.
Pradedant naujuosius metus ne kartą atsigręžiama ir į praėjusių patirtis. „Bernardinai.lt“ dienraštyje platus pokalbis arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu pavadintas „Metai, atskleidę mūsų trapumą bei naujas galimybes“. Ganytojas pasakoja apie nemenkų pastangų reikalavusias permainas po Telšių vyskupijoje įsibėgėjusių sielovados projektų pradėjus darbuotis Kauno arkivyskupijoje. Jis apžvelgia į pandemijos pamokas bei padarinius sielovados programoms, drauge įžvelgia viltingų naujovių, džiaugiasi nauju savanorių įsitraukimu.
Pokalbyje daug dėmesio skiriama politinėms diskusijoms, ypač šeimos klausimais, minimas advento pradžioje paskelbtas Lietuvos vyskupų laiškas. Pasak ganytojo, minėto vyskupų laiško paskelbimą nulėmė tikinčiųjų vyskupams keliami klausimai ir aplinkybės: popiežiaus pasisakymų skirtingos interpretacijos, taip pat numanomos politikų diskusijos. Pokalbyje taip pat paaiškinama, kad po paviešintų valstybės teismų nuosprendžių dvasininkams dėl piktnaudžiavimo pornografija bažnytinė vyresnybė dar privalo vykdyti kanoninį procesą bažnytiniame teisme ir tik jį pabaigus gali viešai komentuoti konkrečius atvejus. Šia proga ganytojas primena visų tikinčiųjų bendrą atsakomybę dėl bažnytinėje bendruomenėje pastebimų blogybių.
Paklaustas apie metų planus Kauno arkivyskupas išvardina tris barus: jaunimo, šeimų sielovada ir maldos-adoracijos praktikos stiprinimą. Išskleisdamas šeimų sielovados uždavinius jis giria gražiai besiplėtojančias sužadėtinių rengimo programas, taip pat ragina vystyti šeimų palaikymo programas ir pagalbą krizes išgyvenančioms šeimoms.
Pokalbio pabaigoje paklaustas apie asmeninius pasiryžimus arkivyskupas dalijasi pernykščiu, jau įvykdytu pasiryžimu: per metus pavyko perskaityti visą Šventąjį Raštą.
Šia proga tinka paminėti Kauno arkivyskupijos sielovados komandos iniciatyvą, kuria kviečiama pagal siūlomą programą per metus perskaityti Šventąjį Raštą, pasinaudojant kiekvienai dienai parengtais komentarais.
Trečiadienį Lietuvos vyskupai paskelbė laišką, kuriuo paaiškina sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose dalyvaujant tikintiesiems. Nors anksčiau planuota atnaujinti viešas pamaldas, vis dėlto, pasitarus su Vyriausybės ekspertais bei medikais, nutarta galiojančią tvarką pratęsti iki bus sulaukta ryškesnių teigiamų pokyčių. Šiuo sprendimu ganytojai reiškia solidarumą ypač su gydytojais, slaugytojais ir ligoniais, visais, kuriems šis laikas ypač sunkus.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas komentuodamas kolegialų vyskupų sprendimą pripažino, kad tiek kunigų, tiek kitų tikinčiųjų nuomonės dėl viešų pamaldų ribojimo skiriasi, pastebimas platus nuotaikų spektras. Vyskupai kiekvieną kartą dėl priimtų sprendimų, sulaukia ir kritikos, ir dėkingumo.
Šią savaitę Kalėdas šventė daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos ortodoksai. „Bernardinai.lt“ dienraštyje ortodoksų kunigas Gintaras Jurgis Sungaila rašo, kaip ši bendruomenė šventė Kalėdas pandemijos sąlygomis. Ortodoksų šv. Kalėdų metu, kaip ir katalikų, šiemet pamaldos vis dar yra uždaros – tikintieji gali priimti sakramentus tik individualiai. Kunigas pažymi, kad ortodoksų pamaldos įtraukia visas žmogaus jusles, o meldžiantis su transliacija trimatis liturgijos vyksmas persikelia į dvimatį ekraną. Visa tai verčia peržiūrėti, kas gyvenime svarbu, kas – mažiau. Vis dėlto tai, kas svarbiausia – malda ir Švč. Komunija – liko nenutraukta. Išliko galimybė sakramentus priimti individualiai, saugiai, išliko galimybė tiek pačiam namie atsiversti knygą ir melstis, tiek sekti pamaldas įsijungus transliaciją. Tai kartu tapo proga atrasti liturginę erdvę savo namuose, maldos vietoje. Išryškėjo galimybė dalelę Bažnyčios liturgijos parsinešti namo, sukurti sakralią erdvę „gražiajame kampelyje“, o tai visada buvo ortodoksų tradicijos dalis, rašo kun. Gintaras Jurgis Sungaila.
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas anksčiau minėtame pokalbyje kvietė pozityviai žvelgti į Bažnyčioje vis ryškėjančią požiūrių įvairovę. Pasak jo, Bažnyčios yra stipri tuo, kad sugeba į bendrą šeimą suvienyti įvairius požiūrius.
Šios įvairovės viešojoje erdvėje nestigo: štai mėnraščio „Artuma“ sausio numeryje Rašytojas ir vertėjas Antanas Gailius, apžvalgoje „Metai po gaubtu“ viltingai žvelgia į politinius pokyčius po pastarųjų rinkimų, drauge mandagiai priekaištauja Lietuvos vyskupams dėl laiške „Kalėdų belaukiant“ dėstomos pozicijos, kuri, pasak jo, veikiau skirta neseniai išrinktam Seimui.
Kitokią nuostatą dėl to paties Lietuvos vyskupų laiško ir jame reiškiamos paramos tradicinei šeimos sampratai reiškia būrys krikščioniškųjų bendruomenių atstovų. Remdamiesi ganytojų patvirtinta pagarbos gyvybei bei šeimai nuostata jie inicijavo 40 dienų truksiančią maldos akciją „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“. Akcija prasidėjo per Trijų Karalių šventę ir tęsiasi iki vasario 16-osios, Lietuvos nepriklausomybės dienos. Šios maldos transliuojamos ir per Marijos radiją, o Maldos akcijos metu kiekvieną penktadienį vyksta susitikimai youtube ir Zoom platformose. Penktadienį įvadinį mokymą prasidėjusioje maldos akcijoje vedė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Po Kalėdų atokvėpio pasirodžiusiame laikraštyje „XXI amžius“ Birštono sakralinio muziejaus vedėja dr. Roma Zajančkauskienė pasakoja muziejaus jubiliejinius metus ir planuojamus renginius. Ateityje muziejaus veiklą siekiama aktyviau plėtoti virtualioje erdvėje.
Kastantas Lukėnas
