Vatican News
LITHUANIA-POLITICS-VOTE

Savaitės Lietuvoje apžvalga (spalio 11)

Po vieno rinkimų etapo atomazgos Lietuvos piliečių laukia pakartotinių balsavimų intriga, ir svarbiausia, tolesnės demokratinio sambūvio pamokos bei iššūkiai. Verta prisiminti kai kurias mintis iš rinkimų tema prisodrintos savaitės publikacijų, ypač taikytas krikščioniškųjų pažiūrų piliečiams.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Toma Bružaitė kalbino Bažnyčios socialinio mokymo specialistą kun. Žydrūną Vabuolą. Straipsnio ašimi pasirinktas Bažnyčios socialiniame mokyme dažnai minimas subsidiarumo principas, pabrėžiantis žmogaus laisvę ir atsakomybę, o antraštė apibendrina: „Valstybės teikiama pagalba neturėtų atimti atsakomybės“. Subsidiarumas būdingas ir demokratiniam procesui, kai tenka derinti skirtingas nuomones, o nesulaukiant greitų rezultatų kartais skubama kritikuoti. Kunigas apibendrina: „Tokia viltis, kad išsirinksime valdžią, kuri išspręs visas problemas, prieštarauja subsidiarumui. Nes šis principas sako, kad pirmiausia aš turiu prisiimti atsakomybę, o ne vien valdžia, kurią išrinksiu.“

Augmino Petronio straipsnis „Liberali politinė krikščionybė neturi ateities“ taip pat nepraranda aktualumo pasibaigus rinkimų debatams. Sąvoka „liberali politinė krikščionybė“ autorius vadina paplitusį reiškinį, kai politikai viešai deklaruoja esą krikščionys, tačiau čia pat pritaria įstatymams, aiškiai prieštaraujantiems Bažnyčios mokymui. Pasak autoriaus, liberalios politinės krikščionybės apologetai manipuliuoja Bažnyčios autoritetu, neatsižvelgdami į jos mokymo visumą, argumentuodami popiežiaus citatomis be platesnio konteksto. Jie dažnai kritikuoja „radikalus“ ar „tradicionalistus“, esą šie „skaldo“ arba „smerkia“, tačiau ir patys daro tą patį, už ką kritikuoja kitus.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ feisbuko paskyroje pasidalijo Los Angeles augziliaro vysk. Robert Barron mintimis, iš kurių galime pasimokyti ir Lietuvoje. Viename iš penkių pateikiamų principų sakoma: „ Kiekvienas katalikas turėtų saugoti gamtos aplinką, tarnauti vargšams, ginti tradicinę šeimą, kovoti su socialine neteisybe, pasisakyti už religijos ir sąžinės laisvę ir kt. Tačiau ne kiekvienas katalikas turi pareigą rinktis tas pačias priemones šiems tikslams pasiekti“.

Penktajame „Naujojo židinio-Aidų“ numeryje su rinkimų tema siejama Dovydo Pancerovo publikacija „Kas pažadės išsaugoti žodžio laisvę?“. Remdamasis tiriamosios žurnalistikos patirtimi jis išskiria Lietuvos viešojoje erdvėje pastebimas žodžio laisvei nepalankias tendencijas, taip pat rašo apie kitur pasaulyje vykstančius procesus, kai politinės galios centrai naudojasi savo įtaka ir jėga, kad pakeistų pačią tiesos sampratą. Autorius nesiūlo lengvų atsakymų ir žvelgdamas į JAV ir kitose šalyse griaunamų istorinių paminklų reiškinį, kai iš viešosios erdvės siekiama pašalinti tai, kas neatitinka daugumos moralinių nuostatų, kai atsisakoma pripažinti kontekstų svarbą ir nuteisiami tie, kurie jau seniai nebegali nei pasiteisinti, nei pasikeisti.

Antradienį Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui įteikta 12-oji Stasio Šalkauskio premija. Šiaulių miesto savivaldybės įsteigta premija skiriama už tautos kultūros, meno, filosofinės ir pedagoginės minties įprasminimą ir plėtojimą. Pažymima, kad vyskupas Eugenijus Bartulis savo darbais ir veikla skelbia tikėjimo ir žinojimo harmoniją, ypač rūpinasi jaunimo dora, kultūra ir ugdymu. Jis taip pat yra Šiaulių miesto garbės pilietis, Šiaulių universiteto garbės narys. Dėl epidemiologinės situacijos premijos įteikimo ceremonija vyko Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre. Ceremonijos dalyviai aplankė Stasio Šalkauskio kapą senosiose Šiaulių kapinėse.

Praėjusį penktadienį pranciškonas kun. Julius Sasnauskas OFM oficialiai tapo 17-uoju Vilniaus miesto garbės piliečiu – Umiastovskių rūmuose jam įteiktos garbės piliečio regalijos. „Bernardinai.lt“ dienraštyje skelbiama menotyrininkės Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės per ceremoniją pasakyta kalba, kurioje ji pasakoja apie ilgametį bendravimą ir tarp kitų patirties štrichų pažymi šio kunigo, ilgamečio „Mažosios sudijos“ redaktoriaus, publicisto ir knygų autoriaus bruožą: „Jis turi vaizduotę ir įkvepia kitus ja naudotis“.

Penktadienį, Tarptautinės benamystės dienos išvakarėse Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinieji namai  22-uosius gyvavimo metus pasitiko atnaujintose patalpose. Laikinieji namai nėra tik benamių nakvynės vieta. Čia buriama stipri savanorių bendruomenė padeda kurti pasitikėjimo santykius tarp Laikinųjų namų gyventojų ir darbuotojų. Norėdamas apsistoti Laikinuosiuose namuose žmogus įsipareigoja kartu su socialiniu darbuotoju spręsti jam iškilusius sunkumus grįžtant į savarankišką gyvenimą. „Bernardinai.lt publikacijoje „Mano vardas Benamis“ VA Caritas Laikinųjų namų vadovė Sigita Urbonaitė pasakoja apie žmogiškojo ryšio ir pasitikėjimo svarbą siekiant padėti gyvenimo sunkumų palaužtiems žmonėms.

LR Seimas nutarimu pritarė doc. dr. Ramunės Jurkuvienės kandidatūrai tapti Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke.

Dvejus metus „Bernardinai.lt“ vyriausiąja redaktore dirbusi Rosita Garškaitė palieka pareigas dėl doktorantūros studijų. Kol kas ją pakeičia laikinojo vyriausiojo redaktoriaus pareigas einantis Simonas Bendžius. R. Garškaitė ir toliau bendradarbiaus su „Bernardinai.lt.

Spalis – Misijų mėnuo neįprastu būdu minimas Krekenavos parapijoje: čia kiekvienuose namuose lankosi savanoriai misionieriai. Savanorių misija yra sutikslinti parapijos teritorijoje gyvenančių žmonių sąrašus, suteikti informaciją apie parapiją, priminti apie galimybes priimti sakramentus, pasikviesti kunigą ligoniui. Savanoriai šiai misijai pasirengė per specialų mokymą. Apie tai pranešama Krekenavos parapijos interneto svetainėje.

Laikraštyje „XXI amžius“ Ateitininkų metams skiriama publikacija apie Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno veiklą okupacijų ir karo metais (1940– 1945 m.). Straipsnio autorius istorikas dr. Arūnas Bubnys taip pat pristatė kun. A. Lipniūno švietėjišką ir visuomeninę veiklą prieš mėnesį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje.

Kastantas Lukėnas

2020 spalio 11, 19:29