Dėl pandemijos vėluos „Sagrada Familia“ užbaigimo darbai
Apie tai šiomis dienomis spaudos konferencijoje pranešė už „Sagrada Familia“ statybą atsakingos tarybos pirmininkas Esteve Camps. Kaltininko vardas plačiai žinomas – koronaviruso pandemija ir jos lemti suvaržymai.
„Sagrada Familia“ statybų ypatumas yra tas, kad lėšos joms gaunamos vien iš aukų ir vizito bažnyčioje bilietų. Dėl pandemijos lemto karantino mėnesiams sustojo ir statybos darbai, ir vizitai į bažnyčią, kuriai suteiktas mažosios bazilikos titulas.
Birželio 19 dieną bazilikoje vėl pradėtos aukoti šventosios Mišios, o nuo liepos 1-osios dienos bazilika atvėrė duris Barselonos gyventojams ir turistams, tačiau vis dar taikant labai didelius apribojimus. Kai buvo pranešta apie numatomą „Sagrada Familia“ atidarymą ir pradėjo veikti lankytojų registracijos portalas, per pirmas penkias valandas užsiregistravo beveik 40 tūkstančių žmonių. Pirmenybė suteikiama gydytojams, medicinos personalui ir ligoninėse tarnaujantiems savanoriams. Tai padėkos gestas už jų pasiaukojimą pandemijos metu.
Tačiau toje pat spaudos konferencijoje Esteve Camps pateikė ir optimistinių žinių: kitais, 2021 metais, ketinama užbaigti 138 metrų aukščio bokštą. Tai antras pagal aukštį „Sagrada Familia“ bazilikos bokštas, jis yra dedikuotas Mergelei Marijai. Anot Esteve Camps, didelė bokšto dalis jau pastatyta, trūksta paskutiniųjų 20 metrų. Bokšto smailę papuoš dvylikakampė žvaigždė. Beje, ta proga prieš keletą dienų surengta loterija ir trys tūkstančiai laimingųjų – iš beveik 30 000 dalyvavusių – gavo galimybę veltui aplankyti „Sagrada Familia“ rugsėjo 18–20 dienomis.
„Sagrada Familia“ statybų darbai tęsiasi jau beveik 140 metų. Kai jaunam architektui Antoni Gaudi 1883 metais buvo patikėtas bažnyčios projektas, niekas, net ir jis pats, nežinojo, kuo tai baigsis. Pagal pradinį sumanymą bažnyčia turėjo būti užbaigta per dešimt metų. Tačiau ji tapo viso likusio Gaudi gyvenimo darbu, kuriam architektas skyrė daugiau nei keturias dešimtis metų.
Įdomu ir svarbu tai, kad bažnyčia augo kartu su paties Gaudi dvasiniu gyvenimu. Kai jis pradėjo darbus, nebuvo itin religingas, jo tikėjimo gyvenimas buvo gerokai apmiręs ir į bažnyčios statybas Gaudi žvelgė kaip į profesinės užduoties įgyvendinimą. Tačiau metams bėgant jo žvilgsnis pasikeitė: greta jo didžiosios mokytojos – gamtos – atsirado kita: giliai išgyventa ir suvokta krikščioniško tikėjimo ir meno, ypač romaninio ir gotikinio laikotarpio simbolizmo, tradicija. Bažnyčios statybos nebebuvo vien architektūrinės užduoties išpildymas, bet tapo paties Gaudi tikėjimo ir dvasingumo išraiška. Neatsitiktinai Gaudi vadinamas paskutiniosios Europos katedros statytoju, užsimenant apie didžiuosius gotikinius šedevrus ir jų be galo įspūdingą simboliką, sudaryta iš augalų, gyvūnų ir žmonių figūrų.
Tad būtina paminėti, kad „Sagrada Familia“ autorius Antoni Gaudi yra kandidatas į šventuosius. Jo beatifikacijos byla buvo pradėta 1998 m. Savo amžininkų atsiminimuose jis išliko kaip didelio dvasingumo žmogus. A. Gaudi mirė 1926 metų birželio 10 dieną, trys dienos po to, kai jį vakare, einantį iš statybų aikštelės į kitą bažnyčią pasimelsti, parbloškė tramvajus. Kukliai apsirengusio 74 metų amžiaus vyro tuo metu niekas neatpažino, jis buvo nugabentas į ligoninę ir paguldytas į vargšų skyrių. Tik po kurio laiko architekto pasigedę draugai jį ten aptiko. Žinią apie architekto mirtį Barselona pasitiko su dideliu liūdesiu, daugybė žmonių atėjo į paskutinį atsisveikinimą birželio 12-ąją dieną. Velionio kūnas buvo paguldytas į „Sagrada Familia“ kriptoje esantį kapą.
1984, 1986 metais keli Antoni Gaudi projektai Barselonoje – parkas, namai – buvo įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. 2005 metais sąrašas buvo išplėstas ir į jį buvo įtraukta „Sagrada Familia“ bažnyčia, kuri šiandien, ko gero, yra labiausiai lankomas pastatas visoje Ispanijoje.
2010 metais, praėjus 127 metams nuo statybų pradžios ir atlikus apie du trečdalius darbų, pagaliau atėjo laikas išpildyti pirminį ir pagrindinį „Sagrada Familia“ pašaukimą – būti ne vien šedevru, bet ir tikrais maldos namais. Lapkričio 7 dieną bažnyčią konsekravo ir mažosios bazilikos titulą suteikė popiežius Benediktas XVI. Iškilmingose apeigose dalyvavo tūkstančiai žmonių, daug Ispanijos vyskupų, per 1000 kunigų, liturgines giesmes giedojo apie 600 giedotojų, tarp kurių garsiosios Montserrato šventovės mokyklos auklėtiniai. (RK / Vatican News)
