Mongolijos katalikai vėl turi vyskupą
Didelėje, daugiau kaip pusantro milijono kvadratinių kilometrų ploto Mongolijoje gyvena tik apie tris milijonus žmonių, o katalikų tėra vos kiek daugiau nei tūkstantis.
Pirmąją oficialią Katalikų Bažnyčios struktūrą – Išorinės Mongolijos misiją sui iuris – jau 1922 m. buvo įkūręs popiežius Pijus XI. Ji buvo pavaldi Vidinės Mongolijos (Kinijos) Čongli vyskupijos ganytojui. Tačiau jau 1924 m. Mongolijoje valdžią paėmus komunistams, katalikų misionieriai buvo išvaryti. Katalikų bendruomenė atsikūrė tik po komunistų žlugimo. Pirmoji parapija Ulan Batore buvo įkurta Pietų Korėjos katalikų ir tuometinio apaštališkojo nuncijaus Korėjoje lietuvių kilmės arkivyskupo Jono Bulaičio pastangomis. Kai 1992 m. Mongolija užmezgė diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu, nuncijus Seule Jonas Bulaitis buvo paskirtas ir nuncijumi Ulan Batore. Tais pačiais metais popiežius Jonas Paulius II įkūrė misiją sui iuris, tiesiogiai pavaldžią Šventajam Sostui, o jos administravimą patikėjo nuncijams. 2002 m. buvo įkurta Ulan Batoro apaštališkoji prefektūra, kuriai vadovauti buvo paskirtas filipinietis misionierius Wenceslao Padilla. 2003 m. jis buvo konsekruotas vyskupu. 2016 m. Mongolijoje buvo įšventintas pirmas vietinis katalikų kunigas Juozapas Enkhee-Baataras. Pirmasis mongolų tautybės kunigas rengėsi kunigystei Pietų Korėjos Tedžono vyskupijos kunigų seminarijoje.
2018 m. rugsėjį vyskupas Padilla mirė. Mongolijos katalikai daugiau kaip pusantrų metų neturėjo ganytojo. Tik šių metų balandžio 2-ąją popiežius paskyrė naują vyskupą. Jam vyskupystės šventimai buvo suteikti šeštadienį. Dėl pandemijos nulemtų suvaržymų ir atšauktų skrydžių naujasis ganytojas priverstas dar kurį laiką pasilikti Italijoje. (JM / Vatican News)
