Pchenjano vyskupija paaukota Fatimos Dievo Motinai

Birželio 25 dieną buvo paminėta 70 metų sukaktis nuo karo Korėjos pusiasalyje pradžios, kai Šiaurės Korėjos pajėgos įsiveržė į pietinę pusiasalio dalį. Po ilgų kovų, kurios nusinešė per du milijonus gyvybių, 1953-aisiais buvo sudarytos paliaubos, kurios tęsiasi iki pat šios dienos. Oficiali karo pabaiga dar nėra paskelbta, oficiali taika dar nėra sudaryta.

Galima priminti, kad II Pasaulinio karo pabaigoje, nuvertus Japonijos kolonijinę valdžią, Korėjos pusiasalis buvo padalintas į dvi dalis. Vieną kontroliavo Sovietų Sąjunga, kitą – Jungtinės Valstijos. Vienoje gimė skurdi komunistinė Šiaurės Korėjos diktatūra, kitoje demokratinė ir klestinti Pietų Korėjos Respublika. Nepaisant to, kad šios tokios skirtingos Korėjos dalys yra skiriamos sunkiai peržengiamos sienos, tebegyvas jausmas, kad jų gyventojai yra viena tauta, ir stipri viltis, kad vieną dieną juos skirianti siena sugrius.

Už tokios vilties išsipildymą birželio 25 dieną buvo aukotos šv. Mišios šešiolikoje Katalikų Bažnyčios Pietų Korėjoje vyskupijų. Seulo katalikų katedroje šv. Mišioms vadovavo kardinolas Andriejus Yeom Soo-jung, kuris dar kartą pareiškė, jog tvirtai tiki, kad taika yra įmanoma.      

Kardinolas Andriejus Yeom Soo-jung taip pat yra Pchenjano, Šiaurės Korėjos sostinės, vyskupijos apaštalinis administratorius. 1943 metais gimęs ganytojas atsimena 1953 metais pasibaigusį karą.

„Priežastis, dėl kurios žvelgiu į mūsų istoriją prieš 70 metų, būdamas vienas iš tų, kurie asmeniškai patyrė birželio 25 dienos karą, yra troškimas jūsų visų paprašyti suvienyti jėgas ir širdis ir kokiu nors būdu prisidėti prie mūsų Korėjos pusiasalio kūrimo, kad visa tauta pietuose ir šiaurėje būtų išlaisvinta iš praeities, nutyrintų atmintį ir galėtų gyventi iš tiesų žmogišką gyvenimą, priimti Viešpaties dovanojamą taiką“, – homilijoje sakė kardinolas korėjietis. 

Per tas pačias 70 metų nuo karo pradžios atminimo šventąsias Mišias jis taip pat atliko Pchenjano vyskupijos paaukojimo Fatimos Dievo Motinos globai aktą. Galima priminti, kad jau daug metų Seulo arkivyskupijos katedroje kiekvieną ketvirtadienį yra meldžiamasi už Korėjos susitaikymą ir suvienijimą. 

Kardinolas Andriejus Yeom Soo-jung niekada negalėjo asmeniškai aplankyti Pchenjano vyskupijos, už kurią jis yra atsakingas. Taip pat nėra patikimų žinių apie tai, kiek iš tiesų krikščionių yra likę Šiaurės Korėjoje. Pchenjane yra kelios bažnyčios, tačiau neabejojama, kad jos visiškai kontroliuojamos režimo ir labiau skirtos parodomiesiems tikslams. Pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos kartais paliudija, kad krašte yra šiek tiek krikščionių bendruomenių, kurios susitinka maldai ir Šventojo Rašto skaitymui. Tai įmanoma laikantis didelio atsargumo, rengiant susitikimus, kuriuose dalyvauja vos keletas žmonių. Jei apie tai sužino visuomenės sekimo bei kontrolės tarnybos, tai reiškia tiesų kelią į vieną iš priverstinių darbų stovyklų. Panaši bausmė laukia už Šventojo Rašto turėjimą. Spėjama, kad Šiaurės Korėjos gulaguose yra įkalinti dešimtys tūkstančių krikščionių, kai kas kalba net apie keletą šimtų tūkstančių. Kiti pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos taip pat girdėjo apie krikščionybę, tačiau iš valstybinės propagandos, kuri sau leidžia netgi vaizduoti misionierius kaip šaltakraujiškus kanibalus tiesiogine prasme. Tuo pat metu režimo vadovas yra sudievintas, jam tarsi malda padėkojama už maistą.  

„Praeityje daug tikinčiųjų ten išpažino tikėjimą į Dievą, dabar tai „tylos Bažnyčia“, kuri nuo pat Korėjos karo neturi kunigų. Kaip apaštaliniam Pchenjano vyskupijos administratoriui, man plyšta širdis kas kartą, kai pagalvoju apie Bažnyčią Šiaurės Korėjoje. Aš kasdien kalbu Rožinį ir prašau, kad Dievo malonė apsaugotų tikinčiuosius Šiaurės Korėjoje. Šventosios Dvasios ugnis niekada nenuslops Šiaurės Korėjoje. Ir aš tikiu, kad vis dar yra tikinčiųjų, kurie savo širdyse saugo Dievą, kurie atsimena eucharistinę auką ir slapta meldžiasi. Tai „pasislėpę krikščionys“, panašūs į tuos, kurių buvo Japonijos istorijoje. Svajoju nuvykti ir atrasti juos, suteikti sakramentus. Nuoširdžiai šaukiuosi Dievo palaimos, kad netrukus galėčiau aukoti Mišias ir garbinti Dievą su Šiaurės Korėjos tikinčiaisiais. Esu giliai įsitikinęs: kol juos atmenu, jie gyvi. Kol meldžiamės už juos, jie Dievo saugomi ir girdimi“, – viename 2018 metų birželio mėnesio interviu yra sakęs Seulo arkivyskupas. Ta pačia proga kardinolas Andriejus Yeom Soo-jung pridūrė, jog Seulo arkivyskupijoje yra kunigų, diakonų ir net seminaristų, kurie pasirengę leistis į misijas tą pačią akimirką, kai Korėjos pusiasalį skirianti siena taps atvira. (RK / Vatican News)

2020 liepos 03, 14:33