Jokūbo kelias ir Kalikstas II. Kaip Kompostelos Santjagas virto šventuoju miestu
Tai reikšminga sukaktis arkivyskupijai, kuri pelnytai didžiuojasi, kad savo katedroje saugo vieno iš dvylikos Jėzaus apaštalų – šv. Jokūbo vyresniojo – palaikus. Arkivyskupija per beveik tūkstantį metų suformavo ir toliau plečia visą Europą apimantį Šv. Jokūbo piligrimų kelią, nuo pat europinės Rusijos iki Atlanto skalaujamo tolimiausio Ispanijos šiaurės vakarų kampo – Kompostelos Santjago.
Prieš devynis šimtmečius arkivyskupu nominuoto Diego Gelmírezo (kuris nuo 1100 metų buvo Santjago vyskupas), pastangų dėka šv. Jokūbo kultas paplito toli už vyskupijos ribų. Prie to prisidėjo vyskupo pastatyta nauja šventovė apaštalo Jokūbo vyresniojo garbei ir sutvarkytas jo kapas, taip pat ganytojo pastoracinės iniciatyvos. Apie poslinkius Komposteloje Roma buvo ne tik gerai informuota, bet reikšmingai prisidėjo XII amžiuje populiarinant pamaldumą į apaštalą šv. Jokūbą ir skatinant piligrimystes į Kompostelos šv. Jokūbo katedrą.
Daug šioje sferoje nuveikė minėtasis popiežius Kalikstas II, iš prancūzų aristokratų kilęs Gui de Bourgogne (1060–1124), kuris buvo giminystės ryšiais susijęs su Ispanijos monarchais: popiežiaus brolis Raymond, per santuoką su Leono, Galicijos ir Kastilijos karaliaus Alfonso VI dukra Urache (Totius Gallecie imperatrix) paveldėjo Galiciją, kartu ir Kompostelos Santjagą, o Galicijos sosto įpėdiniu tapo Raymondo ir Urachės sūnus Alfonasas VII (Imperator totius Hispaniae), nors tuomet jis dar buvo vaikas. Mažiau nei dešimtmetį po Alfonso VII pasodinimo į Galicijos sostą jo dėdė Gui de Bourgogne, tuo metu buvęs Vjenos arkivyskupas Prancūzijoje, 1119 metais Kliuny vienuolyne buvo išrinktas popiežiumi ir pasivadino Kalikstu.
Kalikstas II atmenamas dėl reikšmingų istorinių įvykių: 1222 metais jis Vormso konkordatu (Pactum Calixtinum) laimėjo kovą su Šv. Romos imperijos imperatoriumi dėl investitūrų (imperatorius nusileido popiežiui dėl vyskupų skyrimo), 1223 metais sušaukė pirmąjį Laterano susirinkimą (tai buvo pirmasis Bažnyčios susirinkimas Vakaruose) ir 1120 metais bule Sicut Judaies pasmerkė antisemitizmą Europoje, pagrasindamas ekskomunika už žydų diskriminavimą. Tais pačiais 1120 metais Kalikstas II Kompostelos Santjago vyskupiją pertvarkė į arkivyskupiją, o po dar dvejų metų suteikė leidimą Santjago Komposteloje švęsti apaštalo šv. Jokūbo vyresniojo Šventuosius metus.
Kaliksto II 1122 metų sprendimas suteikti Kompostelos Santjagui Šventųjų metų privilegiją turėjo nenumatytų pasekmių, kurios dar labiau paskatino piligrimystes į Kompostelą, mat visoje Europoje paplito įsitikinimas, kad, leisdamas minėti Šventuosius metus, Kalikstas II kartu suteikė Kompostelos Santjagui šventojo miesto rangą – ligi tol tik Jeruzalė ir Roma vadinti šventaisiais miestais.
Bažnyčia mini du pirmojo krikščionybės amžiaus kankinius šv. Jokūbus. Ispanijos dangiškasis globėjas šv. Jokūbas vyresnysis buvo vienas iš dvylikos Jėzaus mokinių ir apaštalo šv. Jono evangelisto brolis. Jis minimas Naujajame testamente kaip vienas iš trijų Jėzaus atsimainymo liudytojų, su Petru ir savo broliu Jonu. Žinia apie jo kankinystę Jeruzalėje perduota Apaštalų darbuose. Jis buvo nukirsdintas karaliaus Erodo įsakymu. Apaštalo šv. Jokūbo vyresniojo galvos relikvija saugoma armėnų Šv. Jokūbo katedroje, Jeruzalės senamiesčio armėnų kvartale. Joje ilsisi ir bendravardžio šv. Jokūbo jaunesniojo palaikai. Pastarasis buvo pirmasis Jeruzalės krikščionių bendruomenės vadovas – vyskupas. Šventajame Rašte šv. Jokūbas jaunesnysis vadinamas Jėzaus broliu.
Šv. Jokūbo vyresniojo Šventieji metai vyksta nereguliariai – tik tuomet, kai apaštalo liturginis minėjimas sutampa su sekmadieniu. Ateinantys Jokūbo metai prasidės 2021 metų liepos 25 d. Pagal Šventųjų metų tradiciją, per šv. Jokūbo šventuosius metus į Kompostelos Santjago katedrą bus galima įeiti pro Šventąsias duris, esančias katedros rytinėje pusėje.
Popiežius Kalikstas II, vienas iš Jokūbo kelio uoliausių populiarintojų, mirė 1124 metais Romoje po 5 pontifikato metų. Jis palaidotas Romos vyskupo katedroje, Laterano bazilikoje, o jo širdis – Prancūzijoje, Cîteaux cistersų abatijoje, ant kurios steigimo brėvės „Carta Caritatis“ yra jo parašas. (SAK / Vatican News)
