Arkivyskupas Desfarges Arkivyskupas Desfarges 

Alžyro arkivyskupas apie pandemijos patirtį

„Dėkingai menu pastoracinį kūrybingumą, kuris leido išgyventi maldos vietų uždarymą ne kaip izoliaciją, bet kaip laiką, kai buvo galima pajusti tikrą Bažnyčios artumą“, – sakė katalikų arkivyskupas iš Alžyro Paulas Desfarges. Liepos pradžioje jį kalbino Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“.

Pasak ganytojo, kaip ir kitose šalyse, vis daugiau parduotuvių ir institucijų Alžyre atidaro duris po koronaviruso pandemijos lemto karantino ir viešojo gyvenimo paralyžiaus. Kai kuriose vietovėse buvo įvesti gana dideli suvaržymai, panašūs į komendanto valandą, apriboję žmonių judėjimą nuo 7 vakaro iki 7 ryto. Tačiau maisto ir gyvybiškai svarbių paslaugų netrūko.

„Troškimas susitikti ir švęsti kartu yra didelis. Iš tiesų jaučiame poreikį pabūti kartu, mūsų priklausomybės Bažnyčiai jausmas padidėjo. Galima kalbėti apie tam tikrą dvasinį augimą, apie vidinį jausmą, jog visi priklausome tai pačiai trapiai žmonijai. Žmogiška kančia arba dosnumas visiems leido suprasti tai, kas mus vienija, daro broliais ir seserimis“, – sakė arkivyskupas Desfarges, pasak kurio pandemija buvo proga išryškėti visuotinei brolybei ir solidarumui.  

Pandemijos metu Alžyre, kaip ir kitur, svarbus vaidmuo teko socialiniams tinklams, skaitmeninėms komunikacijos priemonėms. Sekmadieniai, bažnytinės šventės buvo švenčiami virtualiai, nenutrūko vaikų rengimas sakramentams, netgi surengtos aštuonių dienų velykinės rekolekcijos, eucharistinės adoracijos tiesioginiu laiku. Skaitmeninės komunikacijos priemonės, pakartojo arkivyskupas, iš tiesų buvo labai svarbios, kad karantino laikotarpis netaptų vien užsidarymo savyje laikotarpiu. Žinoma, netrūko įvairių sunkumų ar įtampų, sukeltų priverstinio buvimo uždarose erdvėse, tačiau taip pat gimė naujų draugysčių ir bendrysčių, pavyzdžiui, telefoniniai skambučiai seneliams. Pandemijos metu, pridūrė arkivyskupas Desfarges, popiežius Pranciškus, kuris kiekvieną rytą aukojo šventąsias Mišias, tapo tarsi pasaulio klebonu, o pasaulio katalikai, taip pat ir Alžyre, – šios didelės parapijos nariais. Priklausymo didelei bendruomenei jausmas, bendrystė su visa Bažnyčia buvo labai svarbūs pastaraisiais mėnesiais.

Nedidelės Katalikų Bažnyčios Alžyre bendruomenės karitatyvinė ranka – Caritas organizacija – rūpinosi pačiais pažeidžiamiausiais. Pasak arkivyskupo Desfarges, tai Alžyre gyvenantys migrantai, kurie liko be duonos kąsnio, ir kaliniai. Pirmiesiems, bendradarbiaujant su tarptautinėmis humanitarinėmis organizacijomis, buvo dalijami maisto daviniai, o kalinius lankė kapelionai.

Pandemija priminė amžinus klausimus – kodėl visa tai vyksta? Kur yra Dievas? Pasak Alžyro ganytojo, atsakymų į šiuos klausimus jis neturi, bet tvirtai žino, jog kiekvienoje situacijoje galima pasirinkti mylėti. Išbandymus sukelia natūralios aplinkybės ir žmogiškos klaidos, Dievas nežaidžia su likimais. Kita vertus, Jis visada yra arti, veikia širdyse ir sąžinėse, skatina jas eiti meilės keliu. (RK / Vatican News)

2020 liepos 14, 16:05