Šv. Petras. Šv. Petro aikštė Šv. Petras. Šv. Petro aikštė 

Šv. Pauliaus ir Petro kapai Romoje

Birželio 29 dieną Katalikų Bažnyčia prisimena dvi didžiąsias pirmosios krikščionių bendruomenės figūras – šventuosius apaštalus Petrą ir Paulių. Nepaisant to, kad jų asmenybės buvo labai skirtingos, jų misijos vykdymo vietos ir būdai panašūs šių apaštalų ištikimybe Viešpačiui.

Jiedu buvo viena

Nuo pat pirmųjų amžių jie atsimenami kartu, kaip liudija pirmadienio valandų liturgijoje cituojamas šv. Augustino pamokslas:

„Šią dieną mums pašventino šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus kankinystė. Mes kalbame ne apie kažin kokius nežinomus kankinius. Po visą žemę pasklido jų garsas, iki pasaulio pakraščių jų žodžiai. Šie kankiniai buvo regėję tai, ką skelbė; jie laikėsi teisingumo išpažindami tiesą, mirdami už tiesą.

(...)

Tą pačią dieną švenčiame dviejų apaštalų kankinystę. Bet jiedu buvo viena; nors ir skirtingomis dienomis kentėjo, jiedu buvo viena. Pirma kentėjo Petras, vėliau Paulius. Mes minime apaštalų šventę, pašventintą krauju. Pamilkime jų tikėjimą, gyvenimą, vargus, kančias, jų liudijimą, jų skelbimą“, – rašo 430 metais miręs Bažnyčios Mokytojas. 

Abiejų apaštalų kapai yra Romoje: ten, kur jie kadaise patyrė kankinystę, šiandien stovi jiems dedikuotos didingos bazilikos. 

Šv. Petro bazilika
Šv. Petro bazilika

Šv. Petro kapas

Šv. Petro bazilika stovi vietoje, kuri senovėje buvo vadinama Ager Vaticanus. Šioje vietovėje imperatorius Neronas užbaigė statyti amfiteatrą, kurį buvo pradėjęs Kaligula. Būtent čia 64 metais Petras ir kiti krikščionių bendruomenės nariai patyrė kankinystę ir buvo palaidoti šalia esančiose kapinėse. Ši palaidojimo viena nebuvo pamiršta, tačiau pagarbiai lankoma kitų krikščionių narių. IV amžiaus pradžioje imperatorius Konstantinas Petro palaidojimo vietoje nurodė pastatyti pirmąją šv. Petro baziliką, o po daugiau nei tūkstančio metų ant jos pamatų iškilo dabartinė bazilika. 

Pijaus XII nurodymu nuo 1939 iki 1949 metų vyko archeologiniai šv. Petro bazilikos tyrinėjimai, kurie atvėrė senojo nekropolio kapus, o tarp jų, tiesiai po bazilikos kupolu ir Išpažinimo altoriumi, krikščioniškais ženklais ir užrašais pažymėtą paprastą kapą, kuris buvo identifikuotas kaip apaštalo Petro kapas. Jame aptikti kaulų ir brangaus audinio likučiai. 

Šv. Petro kapas
Šv. Petro kapas

1952 metų birželio 25 dieną šį kapą galėjo aplankyti, lydimas vieno iš kasinėjimams vadovavusio archeologo, ir lietuvis jėzuitas Paulius Rabikauskas, vėliau tapęs žymiu Bažnyčios istoriku. Savo įspūdžius ir gautas žinias jis perteikė „Laiške lietuviams“:

„Archeologai knisosi gilyn. Nuėmę nuo Konstantino bazilikoje buvusio paminklo marmuro įvalką, rado mūrą, kurį dėl jo spalvos pavadino “raudonu mūru”. Jis buvo ankstyvesnių laikų, su įgaubimu kaip tik toje vietoje, kur turėjo būti šv. Petro kapas. Radę taip pat kitų žymių, archeologai galėjo nustatyti, kad jau prieš Konstantino laikus ten buvo aiškus paminklas, kurį Konstantinas, apvilkęs marmuru, padarė savo bazilikos centru. Rasta net keletas įbraižų ant sienos, kaip pvz., „vivas in Christo” – “gyvenk Kristuje”. Tai atitinka mūsąjį: „Amžinąjį atilsį duok jam, Viešpatie...” Vienoje vietoje net minimas Petro vardas. Tai rodo, kad ir prieš Konstantino laikus, kai krikščionybė dar nebuvo pripažinta ir buvo dažnai persekiojama, visi krikščionys žinojo, kur palaidotas šv. Petras, ir eidavo lankyti jiems taip brangaus kapo.

šv. Petro kapo detalė
šv. Petro kapo detalė

Paprastutė pirmykščio šv. Petro kapo išvaizda. Bet ar gali būti geresnis to kapo tikrumo įrodymas? Neturtingas žvejys iš Galilėjos, neturtingųjų vergų, tarnų ir vargšų bendruomenės viršininkas, miręs didelio persekiojimo metu, tuomet, kai dar nebuvo įpročio ypatingu būdu pagerbti kankinius, greitomis, gal net slapčia palaidotas, buvo paguldytas tiesiog ant žemės, kaip ir visi kiti beturčiai. Būtų keista, jei toje vietoje būtų buvęs rastas turtingas, gražiai išpuoštas marmuro sarkofagas.

Nors ir palaidotas paprastai, šv. Petras nebuvo savųjų užmirštas. Jo kapas nuo pat pradžios buvo tikinčiųjų lankomas, buvo rūpinamasi, kad niekas neužimtų tos vietos, kur jis buvo palaidotas. Po kiek laiko, pasitaikius progai, kai buvo statomas „raudonasis mūras”, susirūpinta padaryti šiokį tokį paminklėlį. Jį rado Konstantinas ir nutarė pastatyti baziliką kaip didžiulį kapo paminklą tam, kuriam Kristus įteikė dangaus karalystės raktus.“

Šv. Pauliaus kapas

Šv. Pauliaus už Mūrų bazilikos viduje
Šv. Pauliaus už Mūrų bazilikos viduje

Apaštalo Pauliaus kankinystės ir kapo vietą ženklina šv. Pauliaus už Mūrų bazilika. Kaip ir Petras, po kankinystės jis buvo palaidotas bendrose kapinėse. Tačiau jo palaidojimo vietą krikščionių bendruomenės nariai puikiai atsiminė, patys troško būti palaidoti kartu ir tokiu būdu palaipsniui pagoniškos kapinės tapo krikščioniškomis. Pasibaigus persekiojimams ir prasidėjus tolerancijos laikotarpiui, čia iškilo pirmoji bazilika. Jos centre buvo tas kapas, kurį krikščionių bendruomenė visada gerbė kaip apaštalo Pauliaus palaidojimo vietą. Vėliau toje pat vietoje buvo pastatyta antroji bazilika, sudegusi per 1873 metais vykusį gaisrą. Po pastarojo iškilo šiandieninė bazilika. Apaštalo Pauliaus sarkofagas yra po jos pagrindiniu altoriumi.

Šv. Pauliaus už Mūrų bazilikos kupolas
Šv. Pauliaus už Mūrų bazilikos kupolas

Galima pridurti, kad lygiai prieš vienuolika metų, 2009 birželio 29 dieną, užbaigiant apaštalui Pauliui skirtus metus, popiežius Benediktas XVI pranešė sensacingą naujieną apie archeologinius tyrimus, kurių metų pro sarkofage pragręžtą skylutę buvo zondu paimta šiek tiek rūbų bei kaulų dalelių. Jie buvo atiduoti tyrimams, nesakant. iš kur yra paimti. Nustatyta, kad jie priklausė I – II amžiuje gyvenusiam žmogui. Pasak popiežiaus Benedikto, įvertinus visas aplinkybes, kurios liudija, jog kapas buvo gerbiamas, saugomas ir uždaras, galima labai pagrįstai tvirtinti, kad jame yra autentiškos apaštalo Pauliaus relikvijos. 

Pauliaus atsivertimas
Pauliaus atsivertimas

Konstantino laikų bazilikos statymo metu Pauliaus žemiškieji palaikai, matyt, buvo ekshumuoti ir įvynioti į puošnų raudonos spalvos audinį. Kaip žinoma, panašaus audinio rūbus vilkėjo imperatoriškoji šeima. Įdomu yra ir tai, kad panašus audinys rastas vykdant apaštalo Petro kapo šv. Petro bazilikoje tyrimus. Galima daryti prielaidą, kad abiejų apaštalų relikvijos perlaidotos laikantis tų pačių ceremonijų ir pagarbos ženklų. (RK / Vatican News)

 

2020 birželio 29, 09:14