„Širdis iš širdies“. Kunigų metų atgarsiai
Jėzaus kviečia „pasilikti jo meilėje“. Šis kvietimas įpareigoja visus krikščionis, tačiau, anot Benedikto XVI, prieš daugiau kaip dešimtmetį iškilmingai pradėjusio Kunigų metus, jis ypač įpareigoja dvasininkus labiau atsiverti Jėzaus kvietimui.
Troškimas pasilikti Kristaus meilėje arba būti tiesiog Kristaus meilės pagautiems turi būti stiprus kiekvieno dvasininko gyvenime. Idant dvasininkai būtų verti Evangelijos tarnai, reikia išsilavinimo ir dvasinės formacijos, tačiau dar labiau reikia „meilės išminties“, kurios galima pasisemti tik iš Kristaus širdies, „širdies iš širdies“.
„Kristus mus pašaukė jo vardu dalyti meilės duoną, atleisti nuodėmes ir ganyti kaimenę. Dėl to dvasininkai ypač negali nutolti nuo meilės šaltinio, nuo jo pervertos Širdies“, – pridūrė Benediktas.
Silpnybės ir trūkumai irgi turi vesti prie Jėzaus Širdies. Kiekvienas nusidėjėlis kontempliuodamas Jėzaus širdį ryžtasi grįžti pas Tėvą. Tai galioja visų pirma mums, jo pasišventusiems tarnams, – dvasininkams. Pasak popiežiaus Benedikto, dvasininkai turi suprasti, jog nieks taip nežeidžia Bažnyčios, Kristaus Kūno, kaip jos ganytojų nuodėmės, ypač tų, kurie vesdami iš kelio kaimenės narius, skelbdami ne Bažnyčios, bet savo mokslą, tampa avių „vagimis ir plėšikais“.
„Brangūs kunigai, ir mums skirtas raginimas atsiversti ir šauktis Dievo gailestingumo. Turime nuolankiai ir nepaliaujamai melsti Jėzaus Širdį, kad apsaugotų mus nuo siaubingo pavojaus pakenkti tiems, kuriuos esame pašaukti išgelbėti“, – sakė popiežius, pradėdamas Kunigų metus.
Benediktas ragino prisiminti Arso klebono gyvenimo pavyzdį, jis Kunigų metus paskelbė būtent kunigo šv. Jono Marijos Vianėjaus mirties 150–ųjų metinių proga.
„Po Dievo, kunigas yra viskas. Jis pats save supras tik danguje“, – sakydavo šventasis Arso klebonas. Ir mes, ragino popiežius Benediktas, uoliai ir džiugiai vykdykime savo pareigas, būkime kupini tikros „Dievo baimės“, kad dėl kaltės ar aplaidumo nepakenktume mūsų globai patikėtoms sieloms.
Bažnyčiai reikia šventų kunigų, reikia tarnų, kurie būtų Gailestingosios Dievo meilės liudytojai ir padėtų ją patirti tikintiesiems. Kristaus Švenčiausiajame Sakramente adoravimas teuždega kiekvieną kunigą troškimu tokio sielovadinio uolumo ir tokios meilės, kad mūsų asmeninis aš tobulai susivienytų su Kristumi, Viešpačiu ir Kunigu, kad kiekvieną gyvenimo dieną savo pasiaukojimu sektume jo aukos pavyzdžiu. (SAK / Vatican News)
